Jis trečiadienį registravo tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas.

Jose siūloma, kad išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis.

Taip pat projektu siūloma įpareigoti kursą išklausyti ir siekiant prasitęsti turimo leidimo nešiotis ar laikyti ginklą galiojimo terminą.

Dabar tai daryti reikia kas penkerius metus.

„Grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti“, – aiškinamajame rašte teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentuodamas siūlymą pažymi, kad tam reikėtų papildomų resursų.

„Viskas atsiremia visada į resursus. Pernai per pačius įvairiausius kursis, jei kalbame apie pilietinį pasipriešinimą, ir ne tik tie kursai, bet ir dezinformacijos atpažinimo, kibernetinio saugumo užtikrinimo, patys įvairiausi kursai, kurie ugdo visuomenės atsparumą, per juos perėjo per 27 tūkst. žmonių“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat teigė, jog norint įpareigoti didesnį skaičių žmonių dalyvauti įvairiuose mokymuose reikėtų daugiau instruktorių, o jų šiuo metu trūksta.

„Daug mūsų priimtuose įstatymuose įpareigojimų perkelta Šaulių sąjungai, bet ir Šaulių sąjunga susiduria su resursų klausimu, nes tų šaulių, kurie gali ką nors vykdyti, nes tai visuomeninė organizacija, yra keletas tūkstančių, o įsipareigojimų nemažai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pataisas registravęs L. Kasčiūnas pažymi, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Parlamentaras pažymi, kad piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje numatyta siekti laipsniškai plėsti piliečių, ypač nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų dalyvavimą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis.

Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži.

Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad Krašto apsaugos ministerija iki šiol neparengė šios strategijos įgyvendinimo plano, o Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vedamą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą pernai išklausė tik 3 tūkst. žmonių.

„Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži“, – tvirtina NSKG pirmininkas.

Pasak jo, pasiūlytas projektas būtų pirmas žingsnis siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo mokymo.

L. Kasčiūno duomenimis, leidimus laikyti A ir B kategorijos, tai yra mirtinus, ginklus turi 56 tūkst. 948 asmenys, per 2022 metus tokie leidimai išduoti 8061 fiziniam asmeniui – tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Vien per likusius devynis šių metų mėnesius leidimus ginklams prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkstančių.

„Tai yra kovinę galią turinti gyventojų dalis. Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ar karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais šauliais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje“, – teigia NSGK pirmininkas.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2024 metų sausio 1 dieną.