Lietuvoje terorizmo grėsmė vertinama kaip žema, tačiau reikia neprarasti budrumo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Buvo konstatuota, kad grėsmė vertinama kaip žema, ir Vyriausybės krizių valdymo komitetas, kuris nustato tos grėsmės lygį, mūsų komiteto siūlymu turės susirinkti, įvertinti ne tik informaciją, kurią teikia Valstybės saugumo departamentas ar kitos institucijos, bet ir europinį kontekstą, įvykius, kurie vyksta Prancūzijai, perspėjimus dėl galimų teroristinių aktų Romoje ir kitose valstybėse“, - žurnalistams trečiadienį Seime sakė A.Paulauskas.

„Grėsmė yra žema, tai reiškia, akivaizdaus pavojaus nėra. Bet žinote, teroristai visada smogia ten, kur mažiausiai tikimasi, todėl žinodami europinį kontekstą, pasaulinį, negalime sakyti - atsipalaiduokime, čia viskas gerai. Mes sakome, kad grėsmė žema, gąsdinti žmonių nereikia, bet tarnybos turi stebėti, rinkti informaciją ir reikiamu atveju perspėti žmones“, - pridūrė komiteto vadovas.

NSGK trečiadienį aiškinosi, kaip Lietuvoje pasirengta kovoti su terorizmu. Posėdis surengtas po išpuolių Paryžiuje, per kuriuos žuvo 17 žmonių.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina po posėdžio sakė, jog Europos Sąjungos (ES) mastu grėsmė yra išaugusi, tačiau Lietuvai papildomo pavojaus nėra. „Grėsmė yra sąlyginis dalykas, žiūrint, kaip skaičiuojame, ar ES masteliu, ar Lietuvos. Jeigu skaičiuosime ES masteliu, ta grėsmė yra išaugusi, jei žiūrėti Lietuvos masteliu - gal negalima taip drąsiai teigti“, - sakė G.Grina.

Pernai pavasarį paskelbtoje ataskaitoje Valstybės saugumo departamentas pranešė nenustatęs Lietuvoje aktyviai veikiančių radikalių religinių ideologijų rėmėjų grupių. Departamento teigimu, didžioji dalis tradicinį islamą praktikuojančių Lietuvos musulmonų nepritaria radikalioms islamo interpretacijoms.

Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai ataskaitoje buvo įvardyta kaip maža maža. Tuo pačiu dokumente buvo rašoma, kad iš Europos į Sirijos konfliktą išvykus dideliam ekstremistų skaičiui, dalis sugrįžusiųjų gali aktyviai vykdyti įvairius teroristinius nusikaltimus Europos Sąjungos valstybėse. „Neatmestina galimybė, kad Lietuvos Respublikos piliečiai taip pat gali dalyvauti teroristinėje veikloje užsienyje“, - tuomet rašė VSD.

NSGK vadovas patvirtino, kad Lietuvoje yra asmenų, kurie stebimi dėl galimos terorizmo grėsmės. Komiteto vadovas sakė, jog jie nėra teroristai, „bet tai yra žmonės, kurios reikia stebėti“. „Jie yra stebimi, jų nedaug, kitas dalykas, jų negali priskirti prie teroristų, bet tai yra žmonės, kuriuos reikia stebėti“, - sakė A.Paulauskas.

Taip pat komiteto pirmininkas sakė, jog sprendžiant saugumo klausimus dėl terorizmo grėsmių trūksta koordinavimo strateginiame lygmenyje. „Dabar veikiantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris įpareigoja VSD koordinuoti šitą veiklą, ir Vyriausybės nutarimas dėl tokios koordinavimo komisijos sukūrimo ir VSD vadovui tos komisijos pirmininko suteikimo iš esmės neveikia. Mes manome, kad reikėtų peržiūrėti, ir pats VSD vadovas tą siūlo, ir tą funkciją pavesti vidaus reikalų ministrui, kuris turėtų koordinuoti strateginiame lygmenyje tą darbą“, - sakė A.Paulauskas.

Pasak A.Paulausko, Valstybės saugumo departamentas tikina, jog kovos su terorizmu koordinavimas neturėtų būti jo funkcija, nes jis nebėra ikiteisminio tyrimo institucija. Pasak NSGK vadovo, pagal dabar galiojusias teisės normas, visa informacija apie galimas terorizmo atakas perduodama Policijos departamentui, kuris priima sprendimus dėl jų neutralizavimo arba įtariamųjų persekiojimo.

Klausiamas, ar po teroro išpuolių Prancūzijoje buvo sustiprinta objektų Lietuvoje apsauga, A.Paulauskas sakė, kad „dėl apsaugos spręstinų klausimų yra“. „Dėl pastatų reikalinga tvarka, reikalinga ir tų pastatų savininkų nuomonė, kaip turėtų būti, kaip atskirti parkavimo, saugos zonas, kol kas tie klausimai nėra sprendžiami. Mes kalbėjome apie pastatus ir asmenis, kuriuos saugo Vadovybės apsaugos departamentas“, - sakė komiteto vadovas.