Pasak jo, planuojama reforma, kuria siūloma pagrindinę tarnybą trumpinti iki pusmečio, bet įvesti daugiau alternatyvų bei didinti šauktinių skaičių, antradienį pristatyta Seimo frakcijų atstovams.

„Kol kas pats bendras vaizdas – visai neblogas, yra diskusija, planas yra toks, kad visi teisės aktai dabar bus rengiami iki rudens sesijos ir tiktai rudens sesijoje bus pateikti, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras. – Tai mes dabar turime kelis mėnesius gerai labai pasikalbėti apie tai ir sutarti, nes labai svarbus dalykas – tai sprendinys kuris išeis iš kadencijos rėmų“.

„Tai reiškia, kad visos politinės jėgos, bent jau didesnė dalis – ir opozicija, ir valdantieji – turi sutarti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Aš pats matau, kad jeigu mes padarysime šitą reformą, padidės mūsų karinis rezervas, tai yra, kitaip tariant, tie žmonės, kurie bus kariškai pasirengę.

Pasak jo, parlamentarai klausė, kaip planuojama reforma sustiprins valstybę gynybos prasme ir teigė pats matantis šią perspektyvą per karinio rezervo didėjimą.

„Aš pats matau, kad jeigu mes padarysime šitą reformą, padidės mūsų karinis rezervas, tai yra, kitaip tariant, tie žmonės, kurie bus kariškai pasirengę. Jis gali augti iki 2030-ųjų metų iki 50 tūkstančių“, – kalbėjo NSGK vadovas.

Jis teigė, kad nors siūlomą reformą vertina pozityviai, bet „diskusijos dar tęsiasi ir tęsis, nes dar yra daug neatsakytų klausimų“.

Pokyčiais šaukimo sistemoje siūloma, jog pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Ministerija skaičiuoja, kad apie pusė pusmečio tarnybą atlikusių jaunuolių galėtų pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų.