„Pamatėme, kad nėra problemos rasti pakankamai vokiečių karių, kurie mielai atvyktų į Lietuvą“, – pirmadienį Rygoje, bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ministrais pirmininkais, teigė O. Scholzas.

„Yra svarbu turėti reikiamą infrastruktūrą ir sąlygas. Žinoma, tai negali įvykti per naktį, bet stengiamės viską padaryti kuo greičiau“, – pridūrė jis.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pažymėjo, kad tarp Vilniaus ir Berlyno vyksta sklandus darbas dislokuojant Vokietijos brigadą.

„Tai yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas ir bręstanti pavyzdinė sėkmės istorija, kurią mūsų šalys rašo kartu“, – prieš spaudos konferenciją vykusiame keturšaliame susitikime teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad O. Scholzas pirmadienį lankėsi Lietuvoje, kur Generolo Silvestro Žukausko poligone susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovas su Vokietijos kancleriu aptarė brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje procesą.

Balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas O. Scholzo ir G. Nausėdos pasirašytame komunikate