„Būtų naudingiau, jeigu tie mūsų santykiai su Kinija būtų tokie, kaip ir kitų Europos valstybių. Tikrai neskubėčiau padaryti tų keitimų pavadinimuose, nes tai gali iššaukti dar papildomą reakciją ir kažin, ar duotų kažkokių vaisių“, – penktadienį „Lietuvos ryto TV“ teigė J. Olekas.
„Taip, manau, kad buvusių valdžių buvo paskubėta padaryti tuos sprendimus. (...) Reikia kalbėtis su taivaniečiais, kaip spręsti tą problemą“, – akcentavo jis.
Anot parlamento vadovo, Lietuva neturėtų „tarnauti autoritariniams režimams“.
„Mes turime apsaugoti savo žmones, savo verslininkus, bet ir netarnauti, nestiprinti autoritarinių režimų“, – dėstė J. Olekas.
Kaip skelbta, I. Ruginienė trečiadienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
JAV ambasadorė tęsia darbą
J. Olekas sako, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald ir toliau tęsia darbus.
„Mes bendravome labai atvirai, nuoširdžiai, jokių tokių ženklų nebuvo. Man atrodo, kad, ko gero, kolegė savo darbą tęsia“, – „Lietuvos ryto TV“ sakė J. Olekas.
Taip jis kalbėjo viešojoje erdvėje dar pernai gruodį pasirodžius informacijai, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija visame pasaulyje iš pareigų atšaukia dešimtis ambasadorių. Amerikiečių žiniasklaidos pranešimuose tarp šalių, kurios liktų be Jungtinių Valstijų diplomatinių atstovų, buvo minima ir Lietuva.
Seimo pirmininkas teigė, kad penktadienį buvo susitikęs su K. C. McDonald. Socialdemokrato teigimu, buvo aptartas tolesnis Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas.
„Buvom susitikę su JAV ambasadore ir aptarėme mūsų tolimesnį bendradarbiavimą. Pasidžiaugėme, kad tiek Lietuvos pozicija, tiek JAV daugelis veiksmų (yra – ELTA) nukreipti į transatlantinio ryšio stiprinimą (…), visas pastangas dėsime ir toliau“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Manau, kad mes tikrai prisidedame, kad tas ryšys stiprėtų, o ne trūkinėtų“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad 2024 m. pradžioje Kara C. McDonald buvo prisaikdinta JAV ambasadore Lietuvoje. Senatas jos kandidatūrą patvirtino 2023 metų lapkritį, tuo metu JAV prezidento pareigas ėjo Joe Bidenas.
Išdėstė sąlygas Baltarusijai
J. Olekas išdėstė sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos, jei Baltarusija nori atnaujinti kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Anot jo, Aliaksandro Lukašenkos režimas turėtų visiškai nutraukti kontrabandinių balionų atakas prieš šalies oro erdvę, grąžinti sulaikytus vilkikus, išlaisvinti politinius kalinius ir, galiausiai, prisidėti prie to, kad Ukrainoje būtų pasiekta taika.
„Pirmiausia mes turime išnaudoti visus kanalus ir spręsti problemas, kurios mums dabar yra svarbiausios: turi būti sustabdyti mūsų civilinės aviacijos trukdymai, turi būti sugrąžintos mūsų sulaikytos transporto priemonės ir solidarizuojantis su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, turi būti paleista daugiau režimo laikomų politinių kalinių. Norėtųsi, kad būtų paleisti visi“, – „Lietuvos ryto“ televizijoje kalbėjo J. Olekas.
„Na, o jeigu pavyktų sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje ir ten prasidėtų taika, tada gal atsirastų ir kitokie ekonominiai santykiai su Baltarusija. Tiesa, tam reikia įvykdyti visas mano minėtas sąlygas“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
Tiesa, pasak ilgamečio socialdemokrato, kol sąlygos nėra įgyvendintos, Lietuva kartu su partneriais turi išlaikyti spaudimą Baltarusijos režimui ir toliau naudotis turimomis priemonėmis prieš jį, įskaitant sankcijas bei jų pratęsimą.
„Klausimas kyla, kokios priemonės tam yra geriausios? Kol kas, man atrodo, nors ir ne taip efektyviai kaip norėjosi, veikia sankcijų režimas ir jo stiprinimas. Dabar atsirado dar viena priemonė – mūsų bendravimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir amerikiečių diplomatų veikla su Baltarusijos režimo atstovais tam tikrais. Tai duoda savo vaisius: sumažėjo mūsų oro erdvės pažeidimai, išlaisvinti politiniai kaliniai“, – tikino J. Olekas.
„Reikia laikytis tam tikros vienybės su Europa. Dabar vyksta diskusija dėl sankcijų režimo, nes vasario mėnesio pabaigoje baigiasi sprendimas dėl dabartinių sankcijų galiojimo ir reikia priimti tolimesnį. Manau, kad reikia vienybės ir sankcijas bus pamėginta dar kartą pratęsti“, – reziumavo parlamento vadovas.
ELTA primena, kad pernai gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
Praėjusią savaitę šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad diskusijos dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo nevyksta ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos išliks tol, kol Minsko režimas nekeis vykdomos politikos.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju neteisėtai pasiskelbė Aliaksandras Lukašenka. Vakarai nepripažįsta šių rinkimų kaip sąžiningų.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES.
Teigia, kad nauja LRT direktoriaus atleidimo tvarka turėtų galioti naujos kadencijos vadovui
J. Olekas sako, kad jeigu parlamentas nuspręs keisti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, ji turėtų galioti tik nuo naujos šio pareigūno kadencijos.
„Pritariu tai nuomonei, kad darbo santykių keitimas turėtų būti kitai kadencijai, o tai kadencijai, kuriai žmogus yra priimtas arba apskritai žmogus priimamas į darbą, jis atleidžiamas turėtų būti tomis sąlygomis, kuriomis jis buvo priimtas į darbą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ sakė politikas.
„Galbūt jis kitomis sąlygomis ir nebūtų sutikęs dalyvauti konkurse. Mano yra tokia pozicija (...), kad turime išlaikyti tas žmogaus atleidimo sąlygas, kuriomis jis buvo priimtas į darbą“, – akcentavo parlamento vadovas.
BNS rašė, kad šią savaitę posėdžiavusi LRT valdyseną peržiūrinti J. Oleko vadovaujama darbo grupė sutarė, jog Seimui siūlys palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.
Valdantieji gruodį siekė pataisyti įstatymą ir sumažinti atleidimui reikalingų balsų skaičių.
Pagal tuomet teiktą projektą, LRT generalinis direktorius turėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu, jeigu už tai slaptai balsuoja daugiau kaip pusė tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Šis siekis skubos tvarka palengvinti dabartinės LRT vadovės atleidimo tvarką sukėlė dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės pasipiktinimą. Prie Seimo surengti keli daugiatūkstantiniai mitingai, o pačiame parlamente sudaryta darbo grupė naujoms pataisoms parengti.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Naujausi komentarai