„Manau, kad kolegos neatsakingai pasielgė, tai yra tam tikras raudonų lempučių blykčiojimas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis, komentuodamas balsavimą dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo.

Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams. Tuomet projekto nepalaikė dalis valdančiosios „Nemuno aušros“ ir opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių.

„Reikia įvertinti, gal tas noras oponuoti iš išorės, iš vidaus turi tam tikrą pagrindą, bet yra tam tikros ribos, bendri nacionaliniai interesai reikalauja mums visiems susitarti. Nesvarbu, esi pozicijoje ar opozicijoje, o juolab jeigu esi koalicijos partneris, reikėtų į tuos dalykus labai rimtai įsiklausyti“, – sakė J. Olekas.

Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ pasirašytoje koalicijos sutartyje ir Vyriausybės programoje deklaruota parama Ukrainai, kaip vienas svarbiausių prioritetų.

Manau, kad kolegos neatsakingai pasielgė, tai yra tam tikras raudonų lempučių blykčiojimas.

Anot socialdemokrato, todėl tokie balsavimai rodo koalicijos tvirtumą.

„Visi esame pasirašę labai aiškią programą, kuri, man atrodo, yra gera programa, atitinkanti Lietuvos žmonių lūkesčius, mūsų šalies saugumo interesus, mūsų paramą Ukrainai. Tų įsipareigojimų reikia laikytis“, – sakė jis.

„Jeigu kas nors vienu ar kita balsavimu nepritaria tiems dalykams, matyt, reikia galvoti, ką darysime toliau, nes laukia daug kitų balsavimų. (...) arba rasime sutarimą kalbėdami koalicijos taryboje, arba ieškosime kitų sprendimų“, – teigė J. Olekas.

Paklaustas, kas tie kiti sprendimai, socialdemokratas sakė, jog tokiu atveju reikės „ieškoti tų, kurie pritaria tai gerai programai“.

Pasak J. Oleko, balsuodami prieš sankcijas Seimo nariai galbūt norėjo įtikti daliai visuomenės, „o gal ir užduoties vykdymas“.

Jis teigė, kad partneriams dar bus bandoma paaiškinti situaciją ir galbūt ateityje tokių klaidų bus išvengta.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Premjeras Gintautas Paluckas tokį koalicijos partnerių balsavimą pavadino nesusipratimu bei teigė besitikintis, jog „Nemuno aušros“ frakcijos nariai pakeis poziciją.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pats susilaikęs balsuojant dėl sankcijų pratęsimo, tvirtino, kad frakcija nepalaikė projekto dėl jame palikto draudimo importuoti žemės ūkio produkciją.

J. Olekas: premjero ir partijos pirmininko pozicijos galėtų būti atskirtos

Valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) rengiantis naujo lyderio rinkimams pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas J. Olekas teigia palaikąs idėją, kad premjero ir partijos pirmininko pozicijos būtų atskirtos.

„Aš pasisakyčiau už tai, kad šiuo metu, kada tokia yra koalicija, kad premjero ir partijos pirmininko pozicijos būtų atskirtos, kad būtų komandinio darbo pavyzdys, kad vienas darbuojamės Vyriausybėje, gal kas nors darbuojasi Seime, būnant komandos lyderystės branduolyje, kas nors rūpinasi daugiau partijos reikalais. Nes jau čia pat, po dvejų metų, yra savivaldos rinkimai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Anot jo, premjero darbotvarkė labai intensyvi, jis turi rūpintis koalicijos reikalais, joje situacija nėra paprasta, todėl socialdemokratų reikalais galėtų užsiimti kitas žmogus.

„Man atrodo, kad būtų geriau, kad mes keletą žmonių būtume priekyje, bet galutinio sprendimo nėra“, – tvirtino J. Olekas ir pridūrė, kad dvivaldystės pavyzdžių būta ir Lietuvoje, ir užsienyje.

LSDP pirmadienį pranešė, kad skyriai į partijos lyderius yra iškėlę premjero Gintauto Palucko, Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, kultūros ministro Šarūno Biručio ir pirmojo Seimo vicepirmininko J. Oleko kandidatūras.

J. Olekas dar neatskleidė, ar kandidatuos į LSDP pirmininkus. Kol kas vienintelis Š. Birutis sakė rinkimuose dalyvauti neplanuojantis.

Pasak J. Oleko, dėl to, koks lyderystės modelis partijai būtų efektyviausias ir naudingiausias, dar bus tariamasi. Jis neatmetė, kad tai susitikę aptars ir visi iškelti kandidatai.

Premjeras G. Paluckas interviu BNS tvirtino, jog „dvigalvystės modelis nėra labai efektyvus“.

„Visada bus tam tikrų iššūkių, už kuriuos atsakingas ministras pirmininkas arba koalicijos lyderis ir partijos vadovas. Kai kada tie dalykai gali prasilenkti ir tada tai suteikia progą politiniams oponentams sakyti, kad du svarbiausi žmonės partijoje mąsto skirtingai“, – teigė jis.

Pasak G. Palucko, vieno lyderio reikėtų „dėl tam tikro stabilumo ir dėl valios konsolidavimo“.

Daugiausia, per 40, partijos skyrių iškėlė G. Palucko kandidatūrą, M. Sinkevičių pasiūlė šeši skyriai, Š. Biručio ir J. Oleko – po vieną.

Iki balandžio 10 dienos politikai turi apsispręsti, ar kovos dėl partijos lyderio pozicijos, tuomet bus sudarytas ir tvirtinamas kandidatų sąrašas.

Socialdemokratai balsuoti už naująjį pirmininką rinksis balandžio 23–26 dienomis, jei prireiks, antrasis turas bus rengiamas gegužės pradžioje, partijos suvažiavimas ir išrinkto LSDP pirmininko įgaliojimų pradžia numatoma gegužės 17-ąją.

LSDP pirmininkas bus renkamas dvejų metų kadencijai.

Nuo 2021-ųjų pavasario partijai vadovauja europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, ji nutarė nebesiekti perrinkimo.

Prieš tai socdemams vadovavo G. Paluckas, tačiau dėl buvusių blogų Seimo rinkimų rezultatų jis pasitraukė iš pareigų.

Pernai rudenį LSDP vėl laimėjo parlamento rinkimus, tada socialdemokratai iškovojo 52 mandatus iš 141. Valdančiąją koaliciją jie sudarė su partija „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir užsitikrino 86 parlamentarų palaikymą.