Vadina opozicijos bandymu parodyti save
Nepasitikėjimo Seimo pirmininku iniciatyvą J. Olekas vadina nepagrįsta ir aiškina opozicijos noru parodyti save.
Jo teigimu, nėra pakankamo teisinio pagrindo atleisti jį iš pareigų, o iniciatyvoje nurodyti argumentai yra ne teisiniai, bet politiniai.
„Šią interpeliaciją turiu vertinti kaip vieną iš opozicijos bandymų parodyti save, parodyti save veikime, aktyvume, tačiau tokie dalykai, kurie yra neparemti argumentais ir faktais, kurie remiasi tik politine nuostata, jie menkina ir Seimą“, – ketvirtadienį parlamente kalbėjo J. Olekas.
Jis tvirtino gerbiantis opozicijos teisę inicijuoti nepasitikėjimą, tačiau pabrėžė, kad reikia prisiimti atsakomybę už žodžius, argumentus, valstybės institucijų reputaciją ir atsakomybę prieš Lietuvos žmones.
„Kiekvienas individualus sprendimas turi būti pagrįstas aiškiu ir nedviprasmišku teisiniu pagrindu. Teisinio pagrindo nebuvimas neatitinka nei teisės aiškumo, nei teisinio tikrumo principų. Taip pat noriu priminti, kad pagal Seimo statutą siūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti motyvuotas. Tačiau pateiktame rašte iš esmės pateikiami bendro pobūdžio politiniai argumentai, nenurodant konkrečių teisinių motyvų, kurie galėtų būti laikomi pagrindu Seimo pirmininko atleidimui“, – sakė J. Olekas.
Jis teigė, kad jo pareiga buvo pateikti kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Seimo kontrolierius, pastabų kandidatams neturėjo Seimo teisininkai, joms pritarė parlamentiniai komitetai.
„Tai rodo, kad sprendimai buvo priimami laikantis galiojančios teisinės tvarkos, o jų vertinime dalyvavau ne tik aš, kaip Seimo pirmininkas, bet ir visa parlamentinė sistema. Taigi sprendimai buvo priimti laikantis galiojančios teisinės tvarkos ir parlamentinių procedūrų“, – pabrėžė socialdemokratas.
Konservatoriai, liberalai ir demokratai siūlo J. Oleką atšaukti iš pareigų dėl antikonstitucinio siūlymo partijos kolegą Julių Sabatauską skirti KT teisėju, dėl atsakomybės stokos parenkant kandidatus į Seimo kontrolierius.
J. Olekas pernai Seimo kontroliere siūlė Rasminą Čepkauskienę, kuri jurisprudencijos bakalauro studijas baigė Maskvos tarptautiniame universitete 1995–1999 metais, ir partijos bendražygę Neriją Stasiulienę. Abi jos nebuvo paskirtos į pareigas.
Anot J. Oleko, nemotyvuoti bandymai atleisti Seimo vadovą pirmiausia kenkia ne jam, o visai politinei sistemai.
„Kartais politikoje reikia mokėti sustoti ir savęs paklausti: ką mes šiandien darome su Seimu? Ar mes jį stipriname? Ar stipriname demokratiją? Ar stipriname žmonių pasitikėjimą savo valstybe? Nes šiandien Lietuvos žmonės labai atidžiai stebi politiką. Žmonės mato ne tik mūsų sprendimus, bet mato ir mūsų elgesį. Ir tada žmonės klausia: ar čia sprendžiami valstybės reikalai?“ – kalbėjo J. Olekas.
Ar ji tiesiog sukuria dar vieną politinį šou?
Jis retoriškai klausė, ar ši nepasitikėjimo procedūra stiprina parlamentarizmą, ar stiprina pasitikėjimą Seimu, ar padeda spręsti svarbias problemas.
„Ar ji tiesiog sukuria dar vieną politinį šou? Lietuvoje politinėje sistemoje pasitikėjimas Seimu niekada nebuvo labai aukštas. Todėl kiekvienas politinis veiksmas, kuris silpnina institucijos autoritetą, galiausiai kenkia valstybei“, – tvirtino parlamento pirmininkas.
Pasak jo, negalima Seime brėžti daugiau raudonų linijų, kasti dar gilesnių griovių, kad „eidami į šią salę iš karto žinotume, kad balsuosime prieš vieną ar kitą pasiūlymą, nes jis sėdi kitoje salės pusėje“.
„Mes iš tikrųjų turime žiūrėti vienas kitam į akis ir diskutuoti. Dėti argumentus ant stalo, bet ir turime priimti sprendimus“, – kalbėjo J. Olekas.
„Politinė konkurencija neturi tapti veiksniu, silpninančiu valstybės institucijas“, – tvirtino jis.
J. Olekas taip pat akcentavo, kad diskusija dėl jo atleidimo iš pareigų „vyksta ne vakuume“, ji vyksta konkrečiame istoriniame ir geopolitiniame kontekste.
Mindaugas Lingė: Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu
Seimo pirmininkas socialdemokratas J. Olekas, teikdamas kandidatus į KT ir Seimo kontrolierius, tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu, teigia nepasitikėjimą parlamento vadovu inicijavusių konservatorių atstovas Mindaugas Lingė.
„Ne dėl barnių esu šioje tribūnoje, o dėl siekio sureikšminti demokratijos pamatams svarbias vertybes – pagarbą Konstitucijai, atsakomybę ir pareigingumą. Jei reikėtų pasakyti vienu sakiniu – tai Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas nepasitikėjimo iniciatyvą sakė jis.
M. Lingės teigimu, vos per pusmetį J. Oleko iniciatyva ne kartą aukščiau valstybinių interesų kelti asmeniniai ir partiniai interesai.
„Pirmą kartą istorijoje Konstitucinio Teismo formavimas pripažintas antikonstituciniu. Nors Seimo pirmininkas buvo įspėtas teisės mokslininkų, praktikų, konstitucinės teisės žinovų bei opozicijos, nepaisant to, buvo teikiamas Julius Sabatauskas, neatitinkantis esminio keliamo reikalavimo – turėti ne mažesnį kaip dešimt metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą“, – teigė konservatorius.
Anot jo, teikdamas KT teisėjo kandidatūrą Seimo pirmininkas savo pasirinkimą grindė pirmiausia partiniais interesais ir žemesnės galios teisės akto, Vyriausybės nutarimo, nuostatomis, o ne Konstitucija.
Jei reikėtų pasakyti vienu sakiniu – tai Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu.
BNS rašė, kad Konstitucinis Teismas sausio viduryje pripažino J. Sabatausko paskyrimą KT teisėju prieštaraujančiu Konstitucijai, nes politikas neatitiko reikalavimo turėti dešimties metų teisinio darbo stažą pagal teisininko specialybę. Toks reikalavimas įtvirtintas pagrindiniame šalies įstatyme.
Seimo pirmininkas, teikdamas kandidatą, vadovavosi Vyriausybės nutarimu, kuriame tarp patvirtintų teisinių pareigybių įrašyti ir Seimo nariai. KT išaiškino, kad Seimo nario darbas negali būti laikomas teisiniu darbu.
„Mes negirdėjome iš Seimo pirmininko, kad jis suklydo, kad gailisi, kokias išvadas padarė, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiai situacijai pasikartoti. Tiesa, girdėjome apgailestavimą, tačiau ne dėl reikalavimų neatitinkančio kandidato parinkimo, o dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo“, – pažymėjo M. Lingė.
Anot jo, parlamento vadovas neapgailestavo ir po nesėkmingų kandidatūrų į Seimo kontrolieriaus pareigas pateikimo.
„Panašu, kad Konstitucijos ignoravimas – sisteminis J. Oleko veikimo braižas“, – tvirtino konservatorius.
Pasak jo, Seimo pirmininkas ignoravo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario Darijaus Beinoravičiaus plagijavimo istoriją, nors opozicijos atstovai ragino spręsti klausimą, tačiau ir tai liko be atgarsio.
„Seimo pirmininkas daugiau kaip pusę metų ignoruoja teisinių reikalavimų neatitinkančio Seimo nario dalyvavimą NATO parlamentinės asamblėjos sudėtyje ir neteikia Seimo nutarimo projekto, kuriuo Remigijus Žemaitaitis būtų išbrauktas iš NATO parlamentinės asamblėjos, kaip neatitinkantis reikalavimo turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija“, – priminė M. Lingė.
„Nuolaidžiaujant šios koalicijos viršininkui, paminama teisinė viršenybė“, – sakė jis.
Konservatoriaus teigimu, J. Olekui koją kiša ne tik personalijų klausimai, bet ir atkaklus bandymas „užvaldyti LRT“.
Pasak M. Lingės, LRT pataisų svarstymo istorija nuo pat pradžios iki šios dienos demonstruoja tik valdžią ir galią, o ne pagarbą ir įsiklausymą į žmonių nuomonę, oriai ir gausiai reikštą dešimttūkstantiniuose protestuose.
„Užuot stabdęs buldozerį, drąsinote valdančiuosius, kalbėdamas, kad protestai sutelkia, kad sprendimai būtų priimti“, – tvirtino opozicijos atstovas.
Anot jo, J. Oleko vadovaujamai darbo grupei nepavyko sukurti kokybiško, išdiskutuoto ir tarptautinių institucijų rekomendacijas atspindinčio LRT įstatymo pakeitimo projekto. Be to, ją paliko ir dalis žurnalistus atstovaujančių organizacijų, ir didžioji dalis opozicijos atstovų.
M. Lingės teigimu, pasitikėjimo Seimo pirmininku nepriduoda ir savaip interpretuojamos Venecijos komisijos išvados.
„Visa situacija su LRT yra demokratijos moralinis testas – ir Seimo pirmininko veikla jo neišlaikė“, – sakė parlamentaras.
Seimo vadovui taip pat priekaištauta dėl nesureikšminamų skandalų koalicijoje, pateisinant koalicijos partnerių „melą, chamizmą, smurtą, antisemitizmą, „Nemuno aušros“ finansines machinacijas“.
Valdantieji nedalyvaus balsavime
Trys valdančiųjų frakcijos žada nedalyvauti ketvirtadienį vyksiančiame slaptame balsavime dėl opozicijos inicijuoto nepasitikėjimo Seimo pirmininku.
Tai BNS patvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų seniūnai.
51 narį turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tikino, jog ji ir kolegos nemato pagrindo tokiai procedūrai.
„Mes priėmėme tokį sprendimą todėl, kad nematome pagrindo apskritai nepasitikėjimo procedūrai Seimo pirmininko, kaip pareigūno, atleidimui. Net ir Teisės departamento išvadose galite atrasti, kad pagrindo nėra“, – sakė ji.
Panašią poziciją išsakė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Nėra ko balsuoti. Seimo pirmininkas nepadarė pažeidimų, dėl ko galėtų būti rengiamas nepasitikėjimas. (...) Tikslo čia jokio nėra“, – teigė politikas.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius tikino, jog nepasitikėjimui neužtenka pagrįstumo.
„Matome tai kaip politinės veiklos imitaciją“, – pažymėjo parlamentaras.
Valdantieji Seime turi 81 balsą.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tokį prašymą motyvuotu raštu pateikia ne mažiau kaip penktadalis, tai yra ne mažiau kaip 29 iš 141, Seimo narių.
Pareigūnas netenka pareigų, jeigu už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.
J. Olekas Seimo pirmininko pareigas eina nuo 2025 metų rugsėjo 10 dienos.
(be temos)