„Laikas gaištamas. Po šios dienos posėdžio reikės jau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad pasvarstytų, ar tie Seimo nariai, kurie net nepranešę nedalyvauja komiteto posėdyje, nepažeidžia priesaikos“, – penktadienį komitete vėl žlugus kvorumui sakė S. Šedbaras.

Į nuotolinį komiteto posėdį iš aštuonių narių prisijungė trys konservatoriai. Socialdemokratas Julius Sabatauskas ir demokratas Algirdas Stončaitis pirmininką informavo, kad posėdyje nedalyvaus, tuo metu Regionų frakcijos nariai Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis neįspėjo apie nedalyvavimą. Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Aušrinė Armonaitė buvo pranešusi, kad vietoj jos turi dalyvauti Kasparas Adomaitis, tačiau jis kelias minutes pavėlavo prisijungti.

TTK posėdis neįvyko ir trečiadienį, tuomet opozicijos atstovai taip pat jį boikotavo.

Laikas gaištamas. Po šios dienos posėdžio reikės jau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad pasvarstytų, ar tie Seimo nariai, kurie net nepranešę nedalyvauja komiteto posėdyje, nepažeidžia priesaikos.

S. Šedbaras teigė, kad Seimo narių nedalyvavimas komiteto posėdžiuose jau tampa sistema.

2014 metais Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad be pateisinamos priežasties praleidusi 64 Seimo plenarinius posėdžius bei 25 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius tuometinė parlamentarė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Pagal Seimo statutą, Seimo Etikos ir procedūrų komisija vertina, ar esama įtarimų, jog parlamentaras galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ar sulaužyti priesaiką, ir siūlo, ar pradėti jam apkaltos procesą.

S. Šedbaras penktadienį užsiminė, kad Seimui bus teikiamas siūlymas keisti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudėtį, kad jis galėtų priimti sprendimus. Mat dabar valdantieji ir opozicija jame turi vienodai atstovų.

„Reikės laukti antradienio Seimo sprendimų, o trečiadienį kita sudėtimi turėsime ilgą posėdį“, – teigė komiteto vadovas.

TTK yra vienas svarbiausių parlamento komitetų, jo darbo krūvis – vienas didžiausių, šis komitetas teikia išvadą dėl projekto galimo neatitikimo Konstitucijai.

Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas penktadienį BNS sakė, kad opozicija yra priėmusi bendrą sprendimą nedalyvauti nei plenariniuose, nei komitetų, nei komisijų posėdžiuose.

„Tai bendras toks opozicijos sprendimas“, – teigė jis.

Seimo narys tvirtino anksčiau nepraleidęs nė vieno nei komiteto, nei Seimo plenarinio posėdžio.

„Suprantu, kad situacija tokia keistoka, bet bet kokiu atveju politikai turi kalbėtis“, – teigė J. Sabatauskas, tačiau neprognozavo, kiek gali trukti opozicijos boikotas.

Jis pridūrė, kad šįkart nedalyvauti TTK posėdyje turėjęs ir asmeninį motyvą.

„Mano asmeninis motyvas dar buvo dėl bausmių sistemos pertvarkos. Manęs netenkina tai, kas pateikta, esu sutaręs susitikimą su teisingumo ministre“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Opozicijos atstovai penktadienį nedalyvavo ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas svarstė antradienį opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.