Viena vertus, akcentuoja socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų Seime seniūnai, klausimas dėl statuso profesoriui V. Landsbergiui buvo ne kartą keltas, kita vertus, pažymi jie, prie šio klausimo grįžti paskutinėmis pavasario sesijos dienomis – nėra nei garbinga, nei priimtina.

„Mane stebina jų iniciatyvos, liko dvi dienos pavasario sesijos ir jie dar bando registruoti tokius dalykus. Mūsų pozicija, lyginant su ankstesnio Seimo kadencija, nesikeičia. Kaip sakoma, istorijos nesuklastosi. Tad mane tikrai stebina ši iniciatyva, nors galbūt dabar reikėtų priprasti, nes viskas dabartinių valdančiųjų yra stumiama, matyt, ir narkotikų dekriminalizavimą tikisi dar šioje sesijoje priimti“, – Eltai sakė „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Kiek galima kelti tą patį klausimą. Man keistas toks požiūris, o gal čia galios rodymas... Reikia rimtų darbų, o ne grįžti prie keistų iniciatyvų“, – pridūrė ji.

Panašiai į iniciatyvą reagavo ir socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. Jo teigimu, įstatymo registravimas paskutinėmis sesijos dienomis nerodo pagarbos ir pačiam V. Landsbergiui.

„Labai blogai, kad tai daroma paskutinę posėdžio dieną ir skubos tvarka. Tai yra bandymas prastumti tai, ką nori. Paskutinėmis dienomis (Seimo nariai – ELTA) išsiilgę poilsio, mažiau diskutuoja ir tada bandoma tokius dalykus daryti. Tai nedaro garbės, jeigu mes tikrai norime pagerbti šį žmogų“, – Eltai sakė socialdemokratas, pažymėdamas, kad jis nesutinka ir su pačios iniciatyvos idėja.

Kiek galima kelti tą patį klausimą. Man keistas toks požiūris, o gal čia galios rodymas... Reikia rimtų darbų, o ne grįžti prie keistų iniciatyvų.

„Norima parašyti tai, ko nebuvo. Jei norima statuso, kuris leistų turėti tas pačias socialines garantijas, tai reikia į įstatymą įrašyti jo buvusias pareigybes – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas“, – teigė A. Sysas.

„Taip, teoriškai jis buvo vadovas, bet pavadinimas to vadovo – Aukščiausios Tarybos pirmininkas“, – pažymėjo politikas.

S. Skvernelis: palaikymo sunku būtų tikėtis

Seimo opozicija greičiausiai nepalaikys valdančiųjų iniciatyvos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V. Landsbergį pripažinti valstybės vadovu, teigia opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.

„Rytoj mes turime opozicinių frakcijų susitikimą, bet tai, kiek buvo iš anksčiau žinomos nuomonės, tai manau, kad palaikymo čia sunku būtų tikėtis. Matyt, valdantieji to ir nenori, nes jeigu būtų norėję, tai tokiu klausimu būtų pasiderinę ir išgirdę opozicijos nuomonę“, – BNS pirmadienį sakė buvęs premjeras.

Jis taip pat teigė, kad konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė jį informavo, kad bus teikiamas toks įstatymo projektas, tačiau su opozicija jis nebuvo derintas.

„Kolegė šiandien ryte informavo, kad bus toks įstatymo projektas teikiamas, tiesiog žiniai. Bet jeigu tu norėtume turėti sutarimą, pritarimą, tai manau, kad tokiu svarbiu klausimu turi ieškoti platesnio sutarimo. Nežinau, ar baigiantis sesijai vėl reikėtų grįžti prie to klausimo. Matėme bandymą Seime Emanuelio Zingerio paruoštą rezoliuciją prastumti, matėme ankstesnius bandymus, tai buvo istorija ir tie žmonės, kurie žino, pripažįsta, kad V. Landsbergis buvo faktinis vadovas, ar tą reikia įstatymiškai įrašyti?“ – kalbėjo S. Skvernelis.

Tai buvo istorija ir tie žmonės, kurie žino, pripažįsta, kad V. Landsbergis buvo faktinis vadovas, ar tą reikia įstatymiškai įrašyti?

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą pirmadienį registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Tarp įstatymo projekto iniciatorių įvardijama ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.

Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.

Anot S. Skvernelio, toks įstatymo projektas yra „keistokas“.

„Keistokas įstatymo projektas, nelabai ką ir nusakantis. Dar keisčiau, kad jis pateikinėjamas paskutinėmis sesijos dienomis. Na, ir argumentai, aišku, norima traktuoti istoriją kitaip. Atgal žiūrint keisti istorinius faktus aš nematau nei prasmės, nei būtinumo, nei padorumo“, – teigė opozicijos lyderis.

„Visi žino, kokios yra aplinkybės, faktinės aplinkybės yra žinomos, bet jos yra tokios, kad ponas Landsbergis buvo išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą pirmininku, po to atgaline data buvo pakeista, kad tai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tuo metu Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atliko tam tikras funkcijas – jis tikrai nebuvo tai, ką šiandien įprasmina Konstitucija valstybės vadovo statusu“, – kalbėjo jis.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.