Tiesa, neeilinės sesijos dėl šio klausimo šaukti neplanuojama – tai būtų aptariama parlamentarams sugrįžus į Seimą rudens sesijoje.

„Esame priėmę sprendimą, kad poreikis nėra niekur dingęs (…), (nėra taip, kad – ELTA) aplinkybės kaip nors būtų pasikeitusios, kad būtų pasikeitusios sąlygos, kuriose matėme, kad ta priesaika galėjo būti sulaužyta. Visos tos aplinkybės tebeveikia, tebėra ir gal tam tikru momentu gali net ir dar labiau aktualizuotis, jeigu tie tyrimai, kurie dar tebėra, tebevyksta ir, matosi, intensyviai vyksta, pasisuktų viena ar kita linkme iš teisėsaugos pusės. Tai galėtų rodyti kaip tik ne sumažėjusį poreikį, o dar labiau suaktualintą“, – Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė.

„Esame apsisprendę neeilinėje sesijoje to klausimo nekelti, jos (neeilinės sesijos – ELTA) neinicijuoti, bet eilinės sesijos metu baigę ir, jeigu reikės, (…) tinkamai papildę tą apkaltos teksto iniciatyvą, teikimą, registruoti ir sudaryti galimybę surinkti reikiamus parašus“, – pridūrė jis.

Tiesa, konservatorius pažymi, jog tam prireiktų ir kitų opozicijoje dirbančių frakcijų palaikymo.

„Kaip žinia, mūsų frakcijoje (nėra tiek žmonių – ELTA), kad vieniems užtektų surinkti reikiamus parašus iniciatyvai, tai lauksime gal ir iš kitų opozicinių frakcijų ir partijų, jei atsiras panašiai mąstančių, gal ir iš valdančiosios daugumos. Sudarysime tokias galimybes Seimo nariams apsispręsti. Jeigu surinksime 36 reikiamus parašus, tai tą iniciatyvą realizuosime jau prasidėjus rudens sesijai“, – kalbėjo M. Lingė.

Pasak jo, kitos opozicinės partijos su šia mintimi yra supažindintos, tačiau dar nepateikė savo atsakymo.

„Frakcijų seniūnės minėjo, kad turi daugiau padiskutuoti su savo frakcijomis. Dar kol kas nėra grįžusios su konkrečiais atsakymais“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas.

Liberalai mano, kad apkaltos klausimas bus iškeltas

Liberalai taip pat laikosi pozicijos, jog premjero atsistatydinimas nėra pagrindas pamiršti planuotą apkaltą. Tiesa, pasak liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tam reiktų palaukti eilinės rudens sesijos, nes šiuo metu svarbesnis yra Vyriausybės formavimo ir naujo premjero paieškų klausimas.

„Mes manome, kad neverta dabar kviesti neeilinės sesijos konkrečiai šitam klausimui, nes dabar prioritetas visgi yra (…) naujas premjeras ir nauja Vyriausybės sudėtis (…). Bet aš tikrai neatmetu, kad grįžus į eilinę rudens sesiją, apkaltos klausimas bus iškeltas, kadangi tai, kas suformuluota, santykis tarp Seimo nario mandato ir proaktyvaus dalyvavimo versle, jis išlieka. Tai bent jau į tuos klausimus reikėtų atsakyti“, – Eltai sakė parlamentarė.

„Vien dėl to, kad ministras pirmininkas atsistatydino, to klausimo atidėti, užversti tą puslapį neverta, bet dar diskutuosime apie tai“, – kalbėjo ji.

„Valstiečiai“ apie tai dar diskutuos

Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija šiuo klausimu vis dar nėra apsisprendusi. Frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės teigimu, šis klausimas frakcijos viduje dar nebuvo aptartas.

„Tikrai neturėjome jokio susirinkimo aptarti (šiam klausimui – ELTA), tai negalėčiau pasakyti bendros pozicijos“, – sakė parlamentarė.

„Manau, kad tikrai diskutuosime. Tikslas buvo, ką mes ir siūlėme (…), dėl atsistatydinimo premjero, kad nereikėtų rinktis į neeilinę sesiją. Jis atsistatydino, o dėl apkaltos, aš manau, normalu – prasidės sesija, apsitarsime ir bendrai su kitomis frakcijomis. Manau, kad tada ir nuspręsime“, – paklausta, kaip asmeniškai vertina tokią iniciatyvą, kalbėjo A. Norkienė.

Kaip skelbta anksčiau, kelis mėnesius tęsiantis skandalams dėl G. Palucko verslo ir praeities ryšių bei vis publikuojamų naujų žurnalistinių tyrimų šia tema, Seimo opozicija buvo nusprendusi šaukti neeilinę sesiją, kurios metu, neatmetama, galėjo būti inicijuota ir apkalta G. Paluckui. Tiesa, premjerui atsistatydinus, atsisakyta iniciatyvos sušaukti neeilinę sesiją.

Eltos žiniomis, pats G. Paluckas šiuo metu dar svarsto dėl savo ateities Seimo nario kėdėje.

ELTA primena, kad apie pasitraukimą iš pareigų į skandalus dėl verslo ryšių įklimpęs Vyriausybės vadovas pranešė praėjusį ketvirtadienį.

Tuo metu beveik 8 mėnesius išdirbusi Vyriausybė pirmadienį vykusio paskutinio posėdžio metu patvirtino atsistatydinimo dekretą.

Pagal numatytas procedūras, Vyriausybei priėmus atsistatydinimo nutarimą, pareigas vis dar einantis ministras pirmininkas įteikia atsistatydinimo raštą šalies prezidentui Gitanui Nausėdai. Pastarajam pasirašius tai numatantį dekretą, visa Vyriausybė baigs darbą.

Tuomet prezidentas vieną iš ministrų galės paskirti laikinuoju premjeru iki kol bus sudaryta naujoji Vyriausybė. Eltos žiniomis, laikinojo premjero pareigas eis Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius.

Valdančiųjų LSDP prezidiumas apsisprendęs dėl deleguojamo kandidato į premjerus, kandidatūrą turės aptarti su prezidentu G. Nausėda. Tuomet, pasirinkęs kandidatą, šalies vadovas jį teiks Seimui.

Savo ruožtu parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje.

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Tiesa, atsistatydinus Ministrų kabinetui, prezidentas turės galimybę veikti jos sudėtį. Taigi, valdančiajai koalicijai gali tekti pakeisti dalį ar net visus ministrus.

Šiuo metu aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas. Visi šie trys ministrai pagal koalicinę sutartį yra deleguoti „Nemuno aušros“.

Demokratams „Vardan Lietuvos“ priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Lukas Savickas, o energetikos – Žygimantas Vaičiūnas.

Kitos devynios ministerijos priklauso socialdemokratams. Kultūros ministerijai vadovauja Šarūnas Birutis, Užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, Sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, Vidaus reikalų – Vladislavas Kondratrovičius, Švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, Socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, Susisiekimo – Eugenijus Sabutis, Finansų – Rimantas Šadžius, o Krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė.

Kol kas prezidentas nėra išsakęs pozicijos, ar norėtų permainų dabartinės Vyriausybės sudėtyje.