„Po to, kai A. Lukašenka užgrobė „Ryanair“ lėktuvą, praktiškai neįmanoma gauti ES vizos būnant Baltarusijoje“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė baltarusių opozicijos atstovė, žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ narė Olga Karač.

Anot jos, 2020 metų gegužę per prievartą Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą beveik visos Europos Sąjungos (ES) šalys iki minimumo sumažino savo atstovybes Minske.

„Lietuva iš viso neišduoda jokių vizų“, – tvirtino O. Karač.

„Baltarusiai turi nelegaliai bėgti per sieną“, – sakė ji.

Žmogaus teisių gynėjos teigimu, pasitaiko atvejų, kai motinos, gelbėdamosi nuo režimo persekiojimo, savo vaikus turi „permesti“ per sieną.

Lietuvoje veikiančios baltarusių organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova tvirtino, kad tuo metu sankcionuotiems, į „juodąjį sąrašą“ įtrauktiems asmenims už pinigus pavyksta gauti vizas ir atvažiuoti į Lietuvą.

„Jau gana nemažai tokių atostogauja Palangoje, net tų, kurie yra sankcionuotųjų sąraše. Vakar tokie žmonės pasirodė, mūsų „partizanai“ apie tai pranešė“, – sakė ji.

Vizos neišduodamos, bet srautas didėja

Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) BNS patvirtino, kad dėl geopolitinių įtampų ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį vizų išdavimas Baltarusijoje ir Rusijoje veikiančiose vizų tarnybose labai sugriežtintas.

„Jos išduodamos tik išimtinais atvejais ir tik tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai“, – nurodė ministerija.

Anot jos, Lietuvos teritorijoje Baltarusijos piliečiams netaikomi jokie ribojimai, jie gali kreiptis į Migracijos departamentą tiek dėl nacionalinių vizų, tiek dėl leidimų gyventi Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atsakyme BNS taip pat nurodoma, kad Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį sustabdytas vizų išdavimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja URM.

Pasak ministerijos, tarpininkaujama tiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariams, tranzitinių traukinių lokomotyvų brigadų nariams, arba kai tai yra būtina įgyvendinant užsienio politikos ar nacionalinio saugumo tikslus ir valstybės interesus.

Ministerija savo atsakyme taip pat pažymi, kad po 2020 metų rugpjūčio įvykių dešimtys Baltarusijos nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų, aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų, kurie negali veikti Baltarusijoje, įsikūrė Lietuvoje.

Taip pat URM nurodo, kad Baltarusijos reikalavimu ambasados personalas yra sumažintas iki vieno darbuotojo, o generalinis konsulatas Gardine uždarytas, ir tai iš esmės riboja vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams galimybes.

VRM duomenimis, pastaruoju metu Baltarusijos piliečiai į Lietuvą per kontrolės punktus vyksta gana aktyviai ir gausiai. Pavyzdžiui, liepą per sausumos pasienio kontrolės punktus į Lietuvą iš Baltarusijos atvyko daugiau kaip 84 tūkst. baltarusių.

„Šiuo metu taip pat stebima ir daugiau Baltarusijos piliečių bandymų neteisėtai kirsti sieną ir pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Vengimas vykti per pasienio kontrolės punktus gali būti susijęs su Baltarusijos režimo vykdomu savo šalies piliečių persekiojimu“, – rašoma komentare.

Migracijos departamentas šiuo metu nagrinėja 290 Baltarusijos piliečių prieglobsčio prašymų, o šiais metais prieglobstis jau suteiktas 105 šios šalies piliečiams.

Taip pat nuolat didėja Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius: 2020 metų pradžioje jų gyveno 17 tūkst. 769, 2021 metų – 23 tūkst. 440, šių metų pradžioje – 31 tūkst. 28.

Gresia represijos

Anot O. Karač, Baltarusijoje prasideda rudeninis jaunuolių šaukimas į karo tarnybą. Atsisakymas tarnauti kariuomenėje jauniems baltarusiams dabar reiškia kalėjimą, tuo metu pabėgti iš šalies – sudėtinga.

„Šiandien, pavyzdžiui, kad gautumei lenkišką humanitarinę vizą, reikia sumokėti spekuliantams 500 dolerių ir daugiau vien už, kad užsiregistruotumei į priėmimą. Kai kada suma siekia 1,5 tūkst. dolerių. Vien už registraciją vizitui“, – pasakojo O. Karač.

Šiandien, pavyzdžiui, kad gautumei lenkišką humanitarinę vizą, reikia sumokėti spekuliantams 500 dolerių ir daugiau vien už, kad užsiregistruotumei į priėmimą.

Jos teigimu, tokia situacija silpnina ir pasipriešinimą A. Lukašenkos režimui šalyje.

„Pogrindis Baltarusijoje galėtų aktyviau veikti, bet žmonės supranta, kad kilus sulaikymo grėsmei jie tiesiog nespėtų pabėgti, nespėtų gauti vizų ir išvažiuoti“, – tvirtino O. Karač.

Pasak jos, vien už komentarą socialiniuose tinkluose Baltarusijoje gali būti skirta penkerių–septynerių metų nelaisvės bausmė.

O. Karač duomenimis, vien pernai A. Lukašenkos režimas iškėlė 5 tūkst. bylų dėl ekstremizmo.

„Šiandien 1200 paauglių represuoti dėl dalyvavimo protestuose, 13 vaikų yra paskelbti politiniais kaliniais, įskaitant tuos, kurie tiesiog filmavo, kaip juda rusų karinė technika, ir tą informaciją perdavė nepriklausomai žiniasklaidai“, – pasakojo ji.

„Represuotiems žmonėms, kuriems yra kilusi grėsmė, taip pat reikia vizų, todėl šiandien žmonės bėga į Sakartvelą ir Turkiją, ten vėl kyla sunkumų gauti ES vizas. (...) Pirmiausia dėl to, kad eilės tokios didelės, jog ambasados Sakartvele ir Turkijoje nesusitvarko su žmonių srautais“, – aiškino ji.

Žmogaus teisių gynėja atkreipė dėmesį, kad pagalba labai reikalinga ir baltarusiams, atvykusiems į Lietuvą. Anot jos, nėra sukurto efektyvaus pagalbos mechanizmo, atvykę aukštos kvalifikacijos specialistai negali greitai gauti darbo, dėl to neretai palieka Lietuvą. Jiems taip pat reikalinga psichologinė pagalba.

Prašo pripažinti teroristu

Spaudos konferencijoje dalyvavusi baltarusių opozicijos aktyvistė Veronika Cepkalo neslėpė nusivylimo Vilniuje veikiančiu Sviatlanos Cichanouskajos biuro darbu.

Anot jos, per dvejus metus nepasiekta jokių apčiuopiamesnių rezultatų, opozicijos veiksmai nekoordinuojami, finansinei veiklai trūksta skaidrumo.

„Buvome nustebę, kad nepaisant to, jog Lietuvoje dvejus metus veikia Sviatlanos Cichanouskajos biuras, Lietuva A. Lukašenkos nėra pripažinusi teroristu. Baltarusijos demokratinių jėgų forumas išsiuntė laišką, kad šis klausimas būtų įtraukas į parlamento darbotvarkę ir apsvarstytas“, – teigė V. Cepkalo.

„Mes manome, kad darydami A. Lukašenkai spaudimą iš visų pusių, pasieksime tam tikrų rezultatų“, – pridūrė ji.

Buvome nustebę, kad nepaisant to, jog Lietuvoje dvejus metus veikia Sviatlanos Cichanouskajos biuras, Lietuva A. Lukašenkos nėra pripažinusi teroristu.

V. Cepkalo taip pat prašė Lietuvos iškelti baudžiamąją bylą A. Lukašenkai ir imtis iniciatyvos siekti jo patraukimo į tarptautinį teismą dėl nusikaltimų žmoniškumui.

Antradienį minimos antrosios demokratinių protestų Baltarusijoje metinės.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1,2 tūkst. politinių kalinių.