„Mes prašėme premjerės, kuri pati sakė viešai, kad turime planą B, turime planą C, tačiau apie tai šiandien nebuvo jokios kalbos. Mes gavome pristatymą, kaip būtų, jeigu vyktų viskas pagal algoritmą NATO planavimo rėmuose“, – po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, šiuo metu patiriant lūžius transatlantiniuose santykiuose reikalinga modeliuoti alternatyvius gynybos planus.
Sausį premjerė interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Šiuos teiginius pristatyti plačiau opoziciniai NSGK nariai į komiteto posėdį pakvietė pačią ministrę pirmininkę.
„Kaip viena iš šio posėdžio iniciatorių galiu pasakyti, kad arba premjerė nesuprato mūsų klausimų – mūsų intencija buvo tokia, kad ji, pakalbėjusi viešai apie B, C, D scenarijus, kuriuos išprovokavo besikeičianti tarptautinė situacija, (pristatytų juos komitete – BNS)“, – tvirtino opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Premjerė buvo viena iš tų viešnių, kuri kalbėjo mažiausiai. Tai, mano galva, nei į mūsų klausimus buvo atsakyta, nei pakalbėta atvirai apie scenarijus, apie kuriuos reikėtų kalbėti“, – teigė ji.
Tuo metu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė posėdžio metu pristatęs operacinius taktinius planus, tačiau dėl slaptumo jų plačiau nekomentavo. Jis pabrėžė, jog keičiantis geopolitinei situacijai jie yra adaptuojami prie esamos padėties.
„Nesvarbu, kokia dabar yra situacija su įsigijimais, kokia yra situacija politinė arba geopolitinė, Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi ir šį vakarą stoti į mūšį, ginti Lietuvos piliečių ir Lietuvos“, – teigė jis.
Pokalbiai dėl galimo NATO skilimo suintensyvėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pagrasinus atimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos.
Dar balandį Baltųjų rūmų šeimininkas, NATO šalims atsisakius prisijungti prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, Aljansą pavadino „popieriniu tigru“ ir ne pirmą kartą užsiminė apie galimą pasitraukimą.
Dar anksčiau D. Trumpas ne kartą kritikavo bei ragino 32 valstybes nares didinti išlaidas gynybai. Jis taip pat teigė, kad pirmiausia Europa turėtų pati būti atsakinga už savo saugumą.
„Mūsų pagrindinis tikslas – išsaugoti Ameriką Europoje, čia nėra klausimų, bet jeigu kažkas vyksta, ar turim kaip organizuoti gynybą? Tai šitoje vietoj aš manyčiau, kad tiesiog mes neturim, neturėjom šiandien atsakymų į tuos klausimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen tikino matanti socialdemokratų politinės lyderystės vakuumą.
„Man susidaro įspūdis, kad pati politinė viršūnėlė nelabai susigaudo situacijoje, labai paviršutiniškai ją suvokia ir dangstosi. Dangstytis kariuomene yra, matyt, patogiausia. Kariuomenė daro savo darbą, viską, ką turi daryti šioje situacijoje, bet politikų vaidmuo krizinėse situacijose taip pat yra labai svarbus“, – aiškino ji.
Krašto apsaugos ministras įžvelgia politikavimą
Opozicijai teigiant, jog trečiadienį vykusiame uždarame Seimo NSGK posėdyje nebuvo pateikta informacija, kokie yra alternatyvūs Lietuvos gynybos planai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas įžvelgia politikavimą.
„Tuos alternatyvius sprendimus šiandien uždarame posėdyje pristatėme, mano supratimu. Tik reikėtų visą laiką suprasti, kad sutarčių kvestionavimas savaime yra įdomus toks žanras. Turime sutartis su NATO, 5-asis straipsnis galioja, niekas jo neatšaukė. To kvestionavimo, manau, nereikėtų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams komentavo R. Kaunas.
„Visi kampai, manau, buvo įvardyti – galimi ir negalimi, įvairūs hipotetiniai žanrai buvo išvardyti. Vėlgi Lietuvos nacionalinis gynybos planas yra integruotas į NATO gynybos planus, ir jeigu, neduok Dieve, kažkas nutiktų, kad kažkas nesuveiktų, nacionalinis gynybos planas egzistuoja“, – akcentavo jis.
Krašto apsaugos ministras tikino, jog yra svarstomos įvairios galimybės.
„Premjerės buvo paklausta, ar yra galvojama, kas būtų, jeigu būtų. Tai atsakymas yra: galvojama, kas būtų, jeigu būtų. Niekas nesėdi ir nelaukia, kol kažkas ateis ir už mus padarys darbus“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kiek Lietuva galėtų atsilaikyti viena be sąjungininkų, R. Kaunas teigė negalintis atskleisti tokių duomenų.
„Į tą klausimą aš negaliu atsakyti. Ta prasme, aš žinau, bet nenoriu to sakyti, negaliu tiesiog to atsakyti. Tai yra planų sudedamoji dalis“, – komentavo ministras.
„Jeigu planai keičiasi, viskas yra adaptuojama ir pritaikoma naujai realybei“, – pabrėžė jis.
Naujausi komentarai