Pagal parlamentaro registruotą pataisą, kandidatas į Seimo narius turėtų pareigą atlikti tyrimą poligrafu, o atsisakius tikrintis apie tai būtų nurodoma Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose, taip pat rinkimų sąraše.

Kandidatai turėtų atsakyti į klausimus, ar po nepriklausomybės atkūrimo yra pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, taip pat – jo reikalavęs, provokavęs ar priėmęs. Dar vienas privalomas klausimas būtų apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Poligrafo duomenys privalėtų būti paskelbti viešai ir nurodomi kandidato į Seimo narius anketoje.

Pasak P.Gražulio, projekto rengimą paskatino „būtinybė išvalyti Lietuvos politinę sistemą nuo galimai korumpuotų arba valstybei nelojalių piliečių, kurie siekia tapti Seimo nariais“.

Parlamentaras tvirtina, kad projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, o su privalomu poligrafo tikrinimu smarkiai atsisijos kandidatų sąrašai.

„Kas čia yra apklausti kiekvieną, skirsim pusvalandį ir apklausim, gal įsigysim dar vieną kokį poligrafą, bet tai atsipirks. Bet iš tų kandidatų dar liks bent dešimt kartų mažiau, aš galvoju, ar išvis nepritrūks kandidatų į Seimą. Jei tikrintų poligrafu, užduotų klausimą, ar ėmei kyšį, ar žadi imti kyšį, ar ateini vogti, ar ateini valstybei dirbti, gal net to 141 neatsirastų“, – BNS sakė P.Gražulis.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas šią iniciatyvą įvertino skeptiškai, o didinti skaidrumą „tvarkiečiams“ siūlo pradėti patiems nuo savęs – tam ir įstatymų pakeitimų nereikia.

„Pono Gražulio pasiūlymas atrodo kaip priešrinkiminis triukas, populistinis pasiūlymas, kuriuo galima gauti daugiau dėmesio, bet neaišku, ar tai galėtų išspręsti su korupcija susijusias problemas. Toks veiksmas gali sudaryti įspūdį, kad žmonės, kurie atsakinėtų į poligrafo klausimus, būtų skaidrūs, atskaitingi, bet mes puikiai suprantame, kad sukurtume blizgų paviršių, būtų visiškai neaišku, kas slypi už tų žmonių, kurie tinkamai atsakytų į poligrafo klausimus“, – BNS sakė S.Muravjovas.

„Korupcijos esmė yra ta, kad bet kokiam korupciniam veiksme dalyvauja žmonių tinklai, valstybės tarnautojų, verslo, taip pat ir kriminalinio pasaulio žmonės, ir tuo, kad apklausime žmogų, kuris yra paviršiuje, vargu ar išspręstume šiuos klausimus“, – teigė jis.

Pasak S.Muravjovo, didinti skaidrumą – pagirtina iniciatyva, ir „Tvarka ir teisingumas“ galėtų pradėti nuo savęs: skirti daugiau dėmesio interesų deklaracijoms, viešinti susitikimus su interesų grupių atstovais ir t.t.

„Šios priemonės daugelį metų egzistuoja Lietuvos padangėje, jų galima imtis nelaukiant naujų įstatymų ir būtų labai įdomu sužinoti, ar „Tvarkos ir teisingumo“ partija taip ir darys“, – sakė TILS vadovas.

Per pastaruosius Seimo rinkimus 2012 metais juose dalyvavo apie du tūkstančiai kandidatų.