Prisipažinusiems bendradarbiavus su KBG jis siūlo taikyti griežtesnius ribojimus.

Tuo tikslu P. Gražulis įregistravo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.

„Atskyrus minėtas sąvokas, bus numatyta didesnė teisinė atsakomybė prisipažinusiems asmenims, nei buvo iki šiol. Numatomi ribojimai eiti tam tikras pareigas, reikalavimas viešai paskelbti informaciją apie būtus ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne tik neprisipažinusiems, bet ir prisipažinusiems asmenims“, - sako P. Gražulis.

Jis aiškina, kad projekto rengimą paskatino viešojoje erdvėje pasirodžiusi ir daug ažiotažo sukėlusi informacija apie paviešintą buvusių ir valstybei neprisipažinusių KGB agentų sąrašą bei su tuo susijusi aplinkybė, jog ribojimai eiti tam tikras pareigas ar išviešinti informaciją apie buvusius ryšius su specialiosiomis tarnybomis numatomi tik neprisipažinusiesiems, o prisipažinusieji lieka be jokių sankcijų.

„Taip skatinamas asmenų, einančių ir kandidatuojančių į aukštas pareigas, nesąžiningumas, kai prisipažįstama ne dėl patriotiškumo, o dėl politinės naudos. Nauju teisiniu reguliavimu siekiu ne tik užtikrinti valdžios skaidrumą ir piliečių pasitikėjimą ja, bet ir prisidėti prie teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo, gerinti Lietuvos, kaip skaidrios ir demokratinės valstybės, įvaizdį ir, svarbiausia, stiprinant Lietuvos saugumą mažinti Rusijos specialiųjų tarnybų įtaką“, - sako projektą parengęs P. Gražulis.

Jo nuomone, griežtesnis ribojimų ir įpareigojimų taikymas bei didesnė atsakomybė prisipažinusiems asmenims didins valdžios skaidrumą, išviešinus informaciją piliečiai galės adekvačiai įvertinti ir nuspręsti, kokiems žmonėms nori patikėti valstybės valdymą, bei apsaugos Lietuvą nuo buvusių KGB agentų įtakos Lietuvos saugumui ir kitiems strateginiams tikslams.

Pasak P. Gražulio, šiuo metu nėra aiškiai atskirtos prisipažinusių ir neprisipažinusių asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvokos, todėl teisinis reguliavimas nėra aiškus ir nuoseklus. „Ribojimai eiti tam tikras pareigas ar išviešinti informaciją numatomi neprisipažinusiems, o prisipažinusieji lieka be jokių sankcijų“, - sako P. Gražulis.

Kaip ELTA jau skelbė, siūloma paskelbti visų - ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių - buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Tai numatančias Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis kartu su kitais šios frakcijos nariais.

Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.

Seimo narys Z. Jedinskis sako, kad, priėmus siūlomą projektą, būtų paskelbti visi - ir prisipažinę, ir neprisipažinę - ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama, ypač - prieš rinkimus.

Pasak jo, projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, nes dalis tokių asmenų ėjo ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdymo ir teismų struktūrose.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.