„Šiandien prezidentas bendravo su keletu pačių geriausių Lietuvos sveikatos ekspertų, prezidentas priėmė sprendimą prie Prezidentūros steigti sveikatos ekspertų patariamąją tarybą, užtikrinti, kad ekspertų balsas būtų girdimas ir įgalintas“, – ketvirtadienį pranešė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Anot jo, ekspertų taryba patarinės esamai valdžiai, tačiau taip pat padės „užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį koronaviruso krizės valdymo perdavimą“ po Seimo rinkimų keičiantis Vyriausybei.

S. Krėpštos teigimu, prie Prezidentūros ši taryba veiks laikinai, vėliau ji bus perduota naujajai valdžiai, kuri ir priims sprendimą dėl jos ateities.

„Esame bendravę su naujai į Seimą išrinktomis partijomis. (...) Esam gavę patikinimus, kad jie taip pat planuoja turėti ekspertus prie savęs. Kokia forma tai bus, be abejo, tai bus jų sprendimas, bet mes su mielu noru šią tarybą atiduosime naujajai vykdančiajai valdžiai“, – kalbėjo jis.

Šalies vadovas tokį sprendimą priėmė susitikęs su sveikatos specialistais, medicinos profesoriais.

Šiuo metu Vyriausybėje jau veikia medicinos ekspertų darbo grupė, tačiau, pasak prezidento patarėjo, naujoji taryba apims platesnį klausimų spektrą.

„Nėra vieno darinio, kur būtų apjungtas pakankamai didelis ekspertų ratas ir jie dirbtų, pradedant nuo duomenų analizės, kaip tas virusas ir kur jis plinta, taip pat pereinant į visuomenės sveikatos priemonių taikymo sritį, kokios priemonės yra pačios efektyviausios, kas pasiteisino kitose šalyse, ir baigiant gydymo įstaigų ir ligoninių klausimais“, – sakė jis.

Jei yra kažkoks sprendimas, problema – sukviečia, dalyvauja, tariamės.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pridūrė, kad minėta medikų darbo grupė rinkdavosi nereguliariai.

„Kuo šita prezidento iniciatyva skiriasi nuo to, kas buvo prie Vyriausybės – ta darbo grupė buvo nereguliari. Jei yra kažkoks sprendimas, problema – sukviečia, dalyvauja, tariamės“, – komentavo jis.

Planuojama, kad ekspertų taryba sudarys apie 30 specialistų, tačiau jie kol kas nėra įvardijami, nes nėra atrinkti. Tą, pasak M. Stankūno, planuojama padaryti artimiausiu metu. Ekspertų taryba turėtų darbą pradėti kitą savaitę.

„Situacija – sunkiai valdoma“

Kaip teigė LSMU profesorius, vienas iš pirmųjų jo, kaip tarybos nario, darbų – išanalizuoti esamą situaciją.

„Turime inventorizuoti, ką mes turime Lietuvoje šiuo metu. Na, Lietuvoje realiai nebuvome normalios analizės padarę. Pavyzdžiui, kad ir apie tą testavimą kalbant, dabar testuojam 10 tūkst., tai kiek galim testuoti daugiau, kur galim tą daryti. (...) Galbūt vienose grupėse testavimas yra netikslingas“, – sakė jis.

Paklaustas apie galbūt dabartinės valdžios padarytas klaidas, M. Stankūnas teigė, kad dar liepą buvo galima numanyti apie būsimą naujų atvejų augimą ir būtinybę stiprinti epidemiologinę atvejų analizę Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre.

„Tikrai buvo galima pamąstyti, kad tikrai reikės kontaktų atsekamumo“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad dabar reikia galvoti apie tai, kaip šiuo metu galime padaryti geriau.

Profesorius taip pat teigė, kad šiuo metu situacija yra sunkiai valdoma ir gali prireikti nacionalinio karantino.

„Aš manau, kad ji yra sunkiai valdoma. (...) Dėl karantino, (...) manau, kad, žiūrint į visą tą perspektyvą, vienokio ar kitokio karantino reikės“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Anot jo, tai leistų pristabdyti spartų viruso plitimą, o per tą laiką būtų galima įvertinti toliau taikytinas priemones. Tačiau profesorius taip pat teigė, kad galbūt „dar yra vilties“, jog nacionalinio karantino neprireiks.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių fiksuojamas spartus koronaviruso atvejų skaičiaus augimas, dėl to šalys įveda įvairius socialinio gyvenimo ribojimus.

Praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtintas dar vienas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 950, taip pat mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.