Lapkričio 11–29 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, kaip – palankiai ar nepalankiai – jie vertina kai kuriuos politikus ir viešus žmones.

Spalį apie I. Ruginienę palankiai atsiliepė 48 proc. tyrimo dalyvių. Lapkritį tokių buvo mažiau – 40 proc. Nepalankios nuomonės apie ministrę pirmininkę praėjusį mėnesį laikėsi 45 proc. respondentų.

Tuo metu palankiai vertinančiųjų G. Nausėdą lapkritį buvo 5 procentiniais punktais mažiau nei spalį. Nors prezidentas išlieka vienu iš palankiausiai vertinamų politikų, naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad tik pusė – 50 proc. – apklaustųjų apie šalies vadovą pasisako teigiamai. Spalį tokių buvo 55 proc. Nepalankios nuomonės apie G. Nausėdą lapkritį laikėsi 40 proc. respondentų.

Lyginant su apklausa, atlikta prieš metus – 2024-ųjų lapkritį – palankiai vertinančiųjų prezidentą sumažėjo 23 procentiniais punktais (nuo 73 proc. iki 50 proc.). Nepalankiai atsiliepiančių apie G. Nausėdą per metus padaugėjo 20 procentinių punktų (nuo 20 proc. iki 40 proc.).

Tiesa, naujausios apklausos rezultatai prezidentui prasčiausi ir per pastaruosius šešis metus – nuo jo išrinkimo 2019 m. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, 2019-ųjų gegužę G. Nausėdą palankiai vertino 79 proc. respondentų, o nepalankiai – tik 14 proc.

Paskutinį kartą blogiau prezidentą gyventojai vertino tik maždaug prieš 10 metų – 2015-ųjų sausį. Tuomet dar į politiką nežengusį G. Nausėdą 48 proc. apklaustųjų vertino palankiai, 27 proc. laikėsi priešingos pozicijos, dar ketvirtadalis nuomonės neturėjo.

„Baltijos tyrimų“ vadovė: kontrabandinių balionų krizė turėjo įtakos ir Nausėdos, ir Ruginienės vertinimui

Komentuodama sumažėjusį palankumą prezidentui ir premjerei, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tokioms gyventojų nuotaikoms bene didžiausią įtaką turėjo besitęsianti kontrabandinių balionų krizė bei situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų.

„Oro uosto uždarymai, saugumo klausimai. Visas politinis kontekstas atsiliepia ir prezidentui, ir Ruginienei“, – Eltai komentavo sociologė.

Taip pat, R. Ališauskienės vertinimu, gyventojai nepamiršo ir prieš porą mėnesių vykusio Ministrų kabineto formavimo, kultūros bendruomenės protestų. Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, šiuos politikus seka savotiškas ankstesnių istorijų šleifas.

„Vis tiek jis (G. Nausėda – ELTA) siejamas su Ministrų kabineto tvirtinimu, su ministrais, su kultūra, švietimo klausimais. Matyt, viskas susideda. Vis tiek jis matomas kaip aukščiausias šalies pareigūnas ir tiesiogiai dalyvauja Vyriausybės formavime“, – dėstė ji, pažymėdama, kad tokie patys faktoriai veikia ir I. Ruginienės vertinimą.

Ar palankumas šalies vadovui ir ministrei pirmininkei toliau mažės – priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija dėl iš Baltarusijos plūstančių kontrabandinių balionų, tvirtino R. Ališauskienė.

„Labai priklauso nuo to, kaip situacija vystysis toliau. Bet priklausys ir nuo komunikacijos. Bent jau kas liečia oro uosto uždarymus, tai komunikacija – labai prasta. Visų tarnybų. Ir tai atsiliepia“, –  konstatavo sociologė.

„Žmonėms nėra aiškumo, aiškesnės informacijos ar netgi kažkokių veiksmų, planų, nes praktiškai girdima tik, kad spręsime, darysime, bet situacija nesikeičia. Todėl nėra iš ko tiems vertinimams ir gerėti“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Palankiausiai gyventojai atsiliepia apie prezidentus: ūgtelėjo Tapino vertinimas

Palankiausiai gyventojų vertinami išlieka prezidentai. Lapkritį apie kadenciją baigusį Valdą Adamkų palankiai atsiliepė 80 proc. tyrimo dalyvių, o 11 proc. nepalankiai. Eksprezidentę Dalią Grybauskaitę 58 proc. gyventojų įvertino palankiai, 34 proc. – nepalankiai. Dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą – 50 proc. palankiai ir 40 proc. nepalankiai.

Dar 6 politikus didesnė gyventojų dalis vertina labiau palankiai, nei neigiamai. Tarp jų – visuomenininkas Andrius Tapinas (47 proc. palankiai, 42 proc. nepalankiai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (46 proc. palankiai, 43 proc. nepalankiai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Aurelijus Veryga (45 proc. palankiai, 41 proc. nepalankiai), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius (44 proc. palankiai, 36 proc. nepalankiai), Seimo narys Valius Ąžuolas (41 proc. nepalankiai, 27 proc. nepalankiai) ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (40 proc. palankiai, 36 proc. nepalankiai).

Mažiausiai respondentų palankumo sulaukė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė (17 proc. pasisakė palankiai, 69 proc. – nepalankiai), buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (19 proc. palankiai, 72 proc. nepalankiai), Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (22 proc. palankiai, 69 proc. nepalankiai), buvusi socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė (23 proc. palankiai, 67 proc. nepalankiai), ekspremjeras Gintautas Paluckas (25 proc. palankiai, 59 proc. nepalankiai).

Per paskutinį mėnesį teigiamas A. Tapino vertinimas išaugo 6 procentiniais punktais (nuo 41 proc. iki 47 proc.), 5 procentiniais punktais ūgtelėjo A. Verygos reitingas (nuo 40 proc. iki 45 proc.), o 4 procentiniais punktais – parlamentaro Igno Vėgėlės (nuo 34 proc. iki 38 proc.) ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės (nuo 19 proc. iki 23 proc.) vertinimai. Kitų politikų vertinimai nuo spalio kito paklaidos ribose.

Partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių – nėra

Nors atskirų politikų vertinimas kito, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių – nėra.

Teiraujantis gyventojų, už kurią partiją jie balsuotų, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai respondentų rinktųsi socialdemokratus. Lapkritį už šią M. Sinkevičiaus vedamą politinę jėgą savo balsą būtų atidavę 12,3 proc. apklaustųjų. Spalį tokių buvo 11,8 proc.

Nuo socialdemokratų neatsilieka opozicijoje dirbantys konservatoriai. Lapkritį už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) būtų balsavę 12,1 proc. tyrimo dalyvių, kai spalį tokių buvo 11,1 proc.

Trejetuke – ir S. Skvernelio vedami Demokratai „Vardan Lietuvos“. Už šią politinę jėgą savo balsą ketintų atiduoti 11,5 proc. respondentų, spalį tokios pozicijos laikėsi 10,5 proc.

Toliau reitingų lentelėje – valdančiųjų gretose dirbantys „valstiečiai“. Lapkritį LVŽS tikino remiantys 9,9 proc. apklaustųjų, spalį – 10,5 proc.

Stabilus išlieka ir Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ reitingas. Lapkritį už šią valdančiąją partiją būtų balsavę 8,8 proc. respondentų, spalį – 8,5 proc.

Paklaidos ribose kito ir Liberalų sąjūdžio vertinimas. Lapkritį už šią Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamą partiją būtų balsavę 5,6 proc. tyrimo dalyvių, spalį tokių buvo 7 proc.

Savo atstovų valdančiųjų gretose turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) lapkritį sulaukė 3,2 proc. apklaustųjų palaikymo. Tuo metu Darbo partija – 3,1 proc., Laisvės partija – 2,5 proc.

3,6 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigė, kad balsuotų už kitas politines jėgas. Tuo metu daugiau nei ketvirtadalis – 27,4 proc. – nurodė, kad yra neapsisprendę arba rinkimuose išvis nedalyvautų.

R. Ališauskienės vertinimu, štilis partijų reitingų lentelėje nestebina, mat lapkritį neįvyko kažko tokio, kas galėtų pakeisti konkrečių politinių jėgų vertinimą. Vis tik, pokyčių gali įnešti šią savaitę paskelbtas R. Žemaitaičiui nepalankus teismo sprendimas – „Nemuno aušros“ lyderis pripažintas kaltu dėl antisemitinių pasisakymų.

„Žemaitaičiui gal mažiau atsilieps, nes jau susiformavęs toks įvaizdis ir jo atžvilgiu tai nelabai kas naujo. Bet koalicijos partnerius, turbūt, lies ir priklausys, kaip jie įvertins teismo sprendimą ir kitus dalykus“, – įžvalgomis dalijosi sociologė.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. lapkričio 11–29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.