Tik po to, pasak ministro pirmininko, būtų galima spręsti dėl R. Žemaitaičio likimo atitinkamuose komitetuose ar Seimo narių grupėse.

„Aš, kaip Seimo narys, balsuosiu už pateiktas Statuto pataisas, o svarstymų metu siūlysiu, jog Ekonomikos komitete, kuriame aš pats esu dirbęs keturis metus, tokio reikalavimo privalomai (turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija – ELTA) nebūtų“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žiniasklaidai komentavo G. Paluckas.

Taip jis komentavo S. Skvernelio iniciatyvas, įtrauktas į antradienio Seimo darbotvarkę. Parlamentui bus pasiūlyta ne tik dabar Seimo pirmininko potvarkiu reglamentuojamą tvarką dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija perkelti į Seimo statutą, bet ir pašalinti R. Žemaitaitį iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, Ekonomikos komiteto narių pavaduotojų. Pagal Seimo pirmininko potvarkį, šiose pareigybėse būtinas leidimas dirbti su medžiaga, žymima „Slaptai“. Tačiau, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, leidimas „Nemuno aušros“ lyderiui nebuvo išduotas.

G. Paluckas tvirtino – pirmiausiai reikėtų išspręsti Seimo statuto pokyčius ir tik tuomet imtis klausimo dėl R. Žemaitaičio.

„Pirmiausiai, yra sprendžiamas Seimo statuto klausimas. Tai yra siūlymas, jog pats Seimas nuspręstų kam, kokio leidimo reikia dirbti su tokia informacija. Šį klausimą išsprendus, būtų apsispręsta, ar, pavyzdžiui, Ekonomikos komitete reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija“, – pridūrė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, koalicinėje taryboje nebuvo nuspręsta, kaip balsuoti dėl R. Žemaitaičio likimo NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

„Dėl NATO Asamblėjos apsispręs frakcijos“, – sakė G. Paluckas.

R. Žemaitaitis ragina pirmiau sulaukti Seimo sprendimo dėl Statuto pataisų

Savo ruožtu pats R. Žemaitaitis teigė, kad S. Skvernelis turi teisę siūlyti pašalinti jį iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, tačiau ragino sulaukti balsavimų rezultatų dėl Seimo statuto pakeitimų.

„Seimo pirmininkas turi teisę teikti (siūlymus – ELTA), Seimo nariai yra laisvi apsispręsti. Palaukime Seimo statuto pakeitimo. Jeigu Seimas apsispręs kitaip, tada ir nagrinėsime šitą klausimą“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

Nors minėtos delegacijos nariai, pagal Seimo pirmininko patvirtintą potvarkį, ir turi turėti leidimus dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“, R. Žemaitaitis teigė nematantis poreikio tokiam reglamentavimui.

„Aš NATO delegacijos vadovas buvau ir didįjį laiko tarpą dirbau, ji (įslaptinta informacija – ELTA) absoliučiai nereikalinga. Mes NATO Parlamente, Parlamentinės Asamblėjos nariai, niekada nesusipažįstame su ypatingai slapta medžiaga“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Tai yra perteklinė priemonė nariui, ne delegacijos vadovui“, – pridūrė „Nemuno aušros“ lyderis.

Kaip ELTA jau skelbė, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas. Praėjusią savaitę S. Skvernelis tokio leidimo „aušriečiui“ neišdavė.

Taip pat parlamento vadovas patikino inicijuosiąs pakeitimus Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje – pagal Seimo pirmininko potvarkį, jos nariai privalo turėti leidimus dirbti su įslaptinta medžiaga, todėl R. Žemaitaitis šiame formate likti negali.

Be to, S. Skvernelis siūlo į parlamento statutą perkelti tvarką, numatančią, kokioms pareigybėms Seime yra būtini leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Priėmus siūlomą projektą, visos nuostatos, susijusios su Seimo narių teise dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, būtų nustatytos Statute. Šiuo metu tokia tvarka reglamentuojama Seimo pirmininko potvarkiu.