Premjeras G. Paluckas dieną pradėjo su Vokietijos prezidentu. Antakalnio kapinėse pagerbė Sausio 13-tosios aukas, kurias nužudė okupantai sovietai. Tada Paneriuose pagerbė beveik 100 tūkst. aukų, kurias nužudė okupantai vokieičiai.
Atsisveikinęs su Vokietijos prezidentu, premjeras sukritikavo vieną svarbiausių savo kabineto ministrių – D. Šakalienę.
„Visi mes žmonės, visi turime tam tikras emocijas. Bet tokiais svarbiais klausimais visiems reikia mokytis tų emocijų turėti mažiau“, – pabrėžė ministras pirmininkas G. Paluckas.
D. Šakalienė pirmadienį atostogauja. Kritikos sulaukė, kai netikėtai atleido karinės žvalgybos vadą Elegijų Paulavičių.
Penktadienį D. Šakalienė parodė, kad į kritiką neatsižvelgs. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas susipažino su nevieša informacija, rekomendavo ministrei grąžinti E. Paulavičių į pareigas. Bet D. Šakalienė atsakė, kad to nedarys.
„Priminsiu, kad už šios tarnybos vadovo skyrimą yra atsakingas krašto apsaugos ministras“, – sakė ministrė.
Po kritikos keičiasi ir argumentai kodėl reikėjo atleisti E. Paulavičių. Iš pradžių sakyta neva E. Paulavičiumi skundėsi pavaldiniai. Paaiškėjus, kad niekas, išskyrus D. Šakalienę, apie skundus negirdėjo, dabar sakoma, jog neva E. Paulavičius atleistas „dėl sveikatos“.
„Ponas E. Paulavičius yra davęs prašymą atleisti iš pareigų dėl sveikatos priežasčių. Todėl siūlymai grąžinti į pareigas remiasi į labai aiškias faktines prielaidas“, – teigė G. Paluckas.
Bet E. Paulavičius neprašė būti atleistas dabar pat. Prašė perkelti į rezervą baigus kadenciją rugpjūtį.
Buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog jei viskas liks kaip yra, D. Šakalienė bus sukūrusi pavojingą precedentą, kai politikas užsiima valymais kariuomenėje ir tik tada aiškinasi, ar buvo už ką.
„Kyla klausimų, kaip tvarkytumėmės su rimtesnėmis krizėmis, jei turime tokią lokalią ir nesugebame adekvačiai išspręsti“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Premjeras G. Paluckas ragina siaurinti D. Šakalienės įgaliojimus, kad karinės žvalgybos vadą skirtų ar atleistų nebe ministras, o visa Vyriausybė.
„Galima būtu svarstyti keisti tvarką ir padaryti iš sprendimą ne vienasmenį, bet Vyriausybes nutarimu“, – siūlė premjeras.
Kaip rodėme prieš ketverius metus, politikai į karinės žvalgybos reikalus kišosi ir skiriant E. Paulavičių. Prezidentas, nors ir neturėjo teisės, buvo numatęs kitą kandidatą – Saulių Guzevičių. Bet tuometis ministras Raimundas Karoblis nenusileido ir paskyrė E. Paulavičių.
Neviešai kalbėta, jog būtent dėl to G. Nausėda nubaudė R. Karoblį – liepė „politiškai atvėsti“.
D. Šakalienės sprendimas netikėtas ir dėl to, kad iki šiol E. Paulavičiaus vadovautos tarnybos darbas slaptuose posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir pati D. Šakalienė, buvo vertinamas gerai.
Prieš rusų invaziją į Ukrainą, Lietuvos žvalgai sulaukė pagyrų iš viso NATO. Kai amerikiečių prezidentas pradėjo viešai kalbėti apie Vladimiro Putino karo planus...
„Spėčiau, kad jis veršis. Jam reikia kažką daryti“, – savo nuomone dalinosi Joe Biden.
Lietuvos žvalgybos vadai kuklinosi pripažinti, kad būtent iš Lietuvos NATO sužinojo galutinius patvirtinimus, kad V. Putinas jau priėmęs sprendimą kariauti.
„Tai buvo sėkmės istorija. Žinojome iš anksto apie rusų ketinimą ir tuo turėtume džiaugtis. Tai nėra taip svarbu, ar Lietuvos, ar NATO šalies žvalgybos tarnybos tą atsakė“, – pabrėžė 2023 m. E. Paulavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Už nacionalinį saugumą atsakingi Seimo politikai sako, jog ir G. Nausėda galėtų aiškiai įvertinti situaciją, nebelaukdamas, kur pakryps reikalai. Premjeras sako, jog viešai daug aiškinti nereikėtų.
„Tai yra specifine organizacija, kuri užsiima specifine veikla ir kai pradedame viešinti smulkias peripetijas, rizikuojame pakenkti įstaigos veiklos efektyvumui“, – kalbėjo G. Paluckas.
Vietoje atleisto E. Paulavičiaus, D. Šakalienė karinės žvalgybos vadu siūlo skirti Mindaugą Mažoną. Bet Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sako reikalaus, kad D. Šakalienė nesirinktų iš vieno kandidato, o pasiūlytų bent tris.
Naujausi komentarai