„Lietuva suinteresuota visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių lankstumu, kuris leis gerokai padidinti išlaidas gynybai to siekiančioms valstybėms narėms“, – pirmadienį Taline per bendrą spaudos konferenciją su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

„Esame pasiruošę nieko nelaukdami didinti investicijas į gynybą. Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o nuo 2026 metų iki 2030 metų kasmet išlaidas gynybai padidinsime iki 5–6 proc. BVP“, – teigė jis.

Nuo 2026 metų iki 2030 metų kasmet išlaidas gynybai padidinsime iki 5–6 proc. BVP.

Lietuva tikisi, kad Europos Komisija (EK) iki vasaros apsispręs leisti  ES narėms pažeisti fiskalinę drausmę ir į bendrą biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos daugiau pasiskolinti krašto apsaugos reikmėms.

Skaičiuojama, kad ši priemonė per ketverius metus galėtų atlaisvinti 650 mlrd. eurų.

EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų, mažiausiai 60 proc. šių lėšų skiriant įsigyti ES gamintojų ginkluotę.

Lietuvos premjeras Taline taip pat teigė su Estijos kolega sutariantys, jog ES nelaukdama turi „priimti rimtus sprendimus dėl investicijų į gynybą“.

„Kartu su gerbiamu ministru pirmininku palaikome naujausius Europos Komisijos pasiūlymus ir tolesnių veiksmų kryptį, pateiktą Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities“, – sakė G. Paluckas.

Praėjusią savaitę G. Paluckas galimybę gynybai išleisto 1,5 proc. BVP neįskaičiuoti į biudžeto deficitą pavadino „vieninteliu geru dalyku“ Europos gynybos plane.

BNS rašė, jog Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP. Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius, padidinus kai kuriuos jau esančius tarifus ir iš ekonomikos augimo.