„Baltijos jūroje tokių incidentų atvejų ir eskalacijos tikimybė didėja“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Matome, kad pabandžius sustabdyti tanklaivį, kuris aiškiai plaukia ne po savo vėliava, o kapitonas kalba sklandžia rusų kalba, po minutės pasirodė Rusijos naikintuvas, kuris, panašu, pažeidė Estijos oro erdvę, tačiau aiškiai davė signalą, jog tokie tanklaiviai Baltijos jūroje yra saugomi Rusijos karinių pajėgų“, – pridūrė jis.

Anot premjero, toks incidentas „nieko papildomai neįrodo, ko mes ir negalėjome ar neturėjome žinoti“, tačiau patvirtina, kad „rimtos eskalacijos tikimybė didėja su kiekvienu žingsniu“.

„Todėl net ir tarnyboms, kurios turi įgaliojimus atlikti tam tikrus veiksmus, visada reikia įvertinti galimas pasekmes. Na, bet Rusija demonstruoja raumenis, aiškiai rodydama, jog savo naftos kelius ji yra pasiruošusi ginti ir tokiomis priemonėmis“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Reikia elgtis atsargiai, racionaliai, kad eskalacija nevirstų vienu ar kitu tiesiog kariniu ginkluotu susidūrimu“, – tvirtino premjeras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas žurnalistams teigė, kad incidentas rodo, jog „galimos (...) provokacijos yra tikros“.

Jos vyksta iš tikrųjų, vyksta iš tikro su tikrais lėktuvais, su tikrais naikintuvais, su tikrais laivais ir yra tikrų žmonių, yra gyvybės pastatytos ant kortos.

„Jos vyksta iš tikrųjų, vyksta iš tikro su tikrais lėktuvais, su tikrais naikintuvais, su tikrais laivais ir yra tikrų žmonių, yra gyvybės pastatytos ant kortos“, – sakė politikas.

Pasak jo, Rusijos elgesys reikalauja kitokio NATO atsako ir Aljansas turėtų sustiprinti buvimą Baltijos jūroje.

„Turime iš tikro būti pasirengę tikrai konfrontacijai“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Parlamentaro teigimu, incidentas Estijoje turėtų paskatinti tarptautinę bendruomenę permąstyti tikrąjį Rusijos „šešėlinio laivyno“ santykį su šalies valdžia, įvesti sankcijas didesnei daliai laivų, o NATO šalys Baltijos jūros regione turėtų stiprinti savo karines jūrų pajėgas.

Kęstutis Budrys: incidentai Estijoje parodė tiesioginį ryšį tarp Rusijos ir „šešėlinio laivyno“

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę fiksuoti du incidentai Estijoje, tarp kurių – ir nesėkmingas bandymas sulaikyti laivą, rodo tiesioginį ryšį tarp Kremliaus ir vadinamojo šešėlinio laivyno.

„Incidentas yra iš tiesų rimtas, nes dar kartą mums primena, kad „šešėlinis laivynas“ yra tikrai aktyvus Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį sakė Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Estijos, kaip pakrantės valstybės, veiksmai, mūsų vertinimu, atitinka tarptautinę jūrų teisę, jie turi teisę patikrinti, ypač kai laivas yra be vėliavos, koks yra krovinys. Laivo kapitonas nesilaikė nurodymų ir tai, kad Rusijos orlaivis prisistatė iš karto pavojingai manevruodamas, pažeisdamas Estijos oro erdvę, kėlė grėsmę visiems, kurie ten buvo, ir tokiu būdu lyg tai gynė laivą, parodė tiesioginį ryšį tarp Rusijos ir „šešėlinio laivyno“, – teigė jis.

Pasak K. Budrio, šis incidentas yra priminimas, kad būtinas NATO buvimas Baltijos jūroje ir saugumo bei stabilumo užtikrinimas, taip pat reikėtų pratęsti sausį Aljanso pradėtą naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

„Kitas priminimas – turime išplėsti „šešėlinio laivyno“ sankcijas, (...) taip pat Baltijos jūros valstybės turi kalbėtis, iš kranto, kokių priemonių mes papildomų turėtume imtis“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Laurynas Kasčiūnas: Rusijos provokacijos nesibaigs tol, kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos provokacijos tęsis tol, kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu.

Anot politiko, turi būti atlikta jautriausių Rusijos vietų analizė ir ši informacija panaudota ruošiant atsaką.

„Aktyvi gynyba yra tokia gynyba, kuri irgi kuria dilemas priešininkui, kuria dilemas šaltiniui grėsmių. Ir kol kas NATO planavime to nėra“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Ir tai yra problema, kadangi nėra atsako už tokius veiksmus, nėra atsako už provokacijas ir tai yra žalia šviesa veikti toliau. O mes turim reikalą su išoriniu veikėju, su išorine jėga, su gaivalu, kuris supranta tik jėgos ir atsako kalbą. Ir kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu, tol visa tai tęsis“, – teigė jis.

„Rusija turi tam tikrą interesų lauką ir toliau Vakaruose. Ar tai būtų tranzitas, ar tai būtų prekyba energetiniais ištekliais, ar tai būtų kiti dalykai. Ir turi būti atlikta normali analizė tų jautrumų, kuriuos Rusija turi, tai yra tos vietos, nuo kurių Rusija priklauso nuo Vakarų, ir per tas vietas kirsti“, – teigė konservatorių lyderis.

„Už kiekvieno žodžio turi būti jėga, turi būt galia. Ar tai būtų Ukrainos taikos derybos, kai tu pasakai, kad turi būt nutraukta ugnis ir jeigu ugnis nenutraukiama, žodį, reikalavimą, stiprų pareiškimą turi lydėti veiksmas“, – pridūrė politikas.

Estijos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad šios savaitės antradienį bandė sulaikyti į Rusiją vykstantį tanklaivį, kuriam sankcijas yra pritaikiusi Jungtinė Karalystė.

Tačiau estų pareigūnams nepavyko patekti į laivą, jo įgulai atsisakė bendradarbiauti.

Laivas „Jaguar“ yra vienas iš maždaug 100 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų – taip Vakarų šalys vadina laivus, kuriais Maskva kaltinama apeidinėjanti tarptautines sankcijas, įvestas Rusijai dėl karo Ukrainoje.

BNS taip pat rašė, jog Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Su-35“ antradienį be leidimo, įtariama, įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje. Šalies oro erdvėje jis išbuvo mažiau nei minutę.