Nešvarių pinigų ir neskaidrios veiklos skandalas supurtė „Tvarkos ir teisingumo“ partiją ir šios partijos nario vadovaujamą Vidaus reikalų ministeriją (VRM).  Buvęs ministro patarėjas ir viceministras įtariami prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką VRM vykdytiems viešiesiems pirkimams. Vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko kėdė subraškėjo, bet kol kas nesulūžo.

Premjeras sako, kad ministrui nėra pareikšti jokie įtarimai, todėl gali dirbti. Tyli ir D. Barakausko kandidatūrai pritarusi Prezidentė. Ir pats ministras visomis išgalėmis stengiasi išsisukti nuo komentarų. Tačiau, kad ministras turi prisiimti atsakomybę už savo tegu ir buvusių artimiausios aplinkos pareigūnų veiklą, tvirtina ne tik opozicija, visuomeninių procesų skaidrumu besirūpinančios organizacijos,  pareigūnų profsąjunga, bet ir Seimo Pirmininkė.

Ministras tik apsimeta nieko nežinąs?

Vidaus reikalų ministras situacijos nekomentuoja. Jo partijos kolega Petras Gražulis mano, kad D. Barakauskas silpnas ministras, todėl galėjo ir nežinoti, kas vyksta jo vadovaujamoje ministerijoje. Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus teigimu, viską jis žinojo, nes apie galimus neskaidrius viešuosius pirkimus šioje ministerijoje dar prieš kurį laiką savo išvadose yra užsiminusi ir Valstybės kontrolė.

„Pasiremdamas Valstybės kontrolės išvadomis, taip pat kitais projektais, kurių skaidrumu abejojau, seniai, 2013 m. rudenį, kalbėjau su VRM ministru. Taip pat dalyvavo viceministras Žimantas Pacevičius. Jis, manau, taip pat turėjo turėti duomenų apie tuos procesus, kadangi ministras Artūras Melianas dėl Valstybės kontrolės išvadų pats kreipėsi į teisėsaugą“, – LRT Televizijos laidai „Savaitė“ pažymi V. Gailius.

Su korupcija kovojančios organizacijos vadovas Sergejus Muravjovas mano, kad ministras privalo prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo ministerijoje. Kita vertus, ypatingą dėmesį jis turėtų skirti bet kokių antikorupcinių rizikų valdymui. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys rodo, kad 2010 m. net 62 proc. visų VRM pirkimų buvo neskelbiami. Per tokius pirkimus kyla didesnė korupcijos rizika.

„Vakarų demokratijų atstovai dažnai nusišalina net nesulaukę ikiteisminių tyrimų pabaigos. Akivaizdu, tai nėra vienintelė išeitis. Jeigu lyderis mano, kad jis padarė viską, kad šitos problemos nebūtų, suprasčiau, kodėl jis turėtų likti, tačiau, kita vertus, akivaizdu, kad lyderiai turi prisiimti šiokią tokią atsakomybę“, – dėsto „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.

Reikalauja politinės atsakomybės

Seimo Pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė dar kategoriškesnė: ji sako, kad D. Barakausko vietoje atsistatydintų. Tokios pat nuomonės laikosi ir opozicijoje esantys parlamentarai.

Teigiama, kad vien faktas, jog buvo sulaikyti politinio pasitikėjimo pareigūnai, rodo, jog tai politinės korupcijos požymiai. Parlamentarą Povilą Urbšį stebina D. Barakausko pozicija nieko nekomentuoti. Esą jis turėtų aiškiai pasakyti, kad nėra susijęs su skandalais ir išdėstyti poziciją dėl buvusių darbuotojų. O ministro tylėjimas, pasak P. Urbšio, leidžia susidaryti prielaidoms, kad įtariami pareigūnai negalėjo veikti be D. Barakausko žinios. Todėl jis turėtų nelaukti, kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas, ir prisiimti politinę atsakomybę.

„Pas mus – kaip kriminaliniame pasaulyje. Organizuotų nusikalstamų grupių vadeivos taip ir kalba. Jeigu mane teismas nenuteisė, aš nesu kaltas, bet juos dar galima suprasti, nes jų, kaip atstovų, niekas nerinko, jie patys save išsirinko kaip nusikalstamo pasaulio atstovus. Bet mes kalbame apie asmenis, kurie tapo politikais dėka rinkėjų. Todėl jiems taikoma ne tik baudžiamoji, bet ir politinė atsakomybė, kuri neturi būti siejama su nuteisimu arba pripažinimu kaltu“, – mano mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys P. Urbšys.

Apie interpeliaciją Barakauskui, jei šis neatsistatydins, prabilo konservatoriai. Pasak jų, ministras laiko turi iki lapkričio pradžios, kai Seimas vėl pradės darbą.

„Ir pats ministras, ir premjeras turėtų suprasti, kad, jei jis šioje vietoje elgsis neryžtingai, tai ši dėmė galų gale klius jam pačiam. Nors neturiu jokių įrodymų, bet neatmetu, kad jam „Tvarkos ir teisingumo“ partija galėjo pagrasinti – jeigu A. Butkevičius pareikalaus ministro atsistatydinimo, frakcija pasitrauks iš koalicijos. Tokie metodai yra žinomi“, – apie politinį spaudimą užsimena Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius.

Pareigūnai: VRM atiduota į atsitiktinio praeivio rankas

Pareigūnų profsąjungos ministrui dar griežtesnės. Jų teigimu, D. Barakausko vadovavimą nuolat lydėjo skandalai – Bendrojo pagalbos centro fiasko, neblaivių policininkų nusikaltimai, neskaidrios reputacijos pavaldiniai. Toks ministro neveiklumas, profsąjungų manymu, metą šešėlį visai sistemai, kurioje dirba 20 tūkst. pareigūnų. Jų manymu, VRM atiduota į atsitiktinio praeivio rankas, todėl atsakomybę turėtų prisiimti ir jo skyrimui pritarę aukščiausi šalies vadovai – premjeras, Prezidentė.

„Aukščiausi šalies vadovai, kurie atsakingi už šito žmogaus paskyrimą, pagaliau turėtų apsispręsti ir galvoti, ar jam ir toliau galima patikėti šitą sritį. Jeigu mes, neduok Dieve, turėtume tokius centrinių įstaigų vadovus, kaip ministras – be nuomonės, stuburo, aiškios krypties – net nereikėtų įvykių Ukrainoje: vietoje „žulikai“ mums užliptų ant galvos ir darytų ką nori“, – LRT Televizijos laidai „Savaitė“ sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel.

Pasak jo, D. Barakauską paskirti nusprendė kiti, ir matosi, kad ministras nuo 8 val. iki 17 val. kankinasi, nežinodamas, ką daryti su šalies vidaus reikalais: „Tai užtenka tyčiotis, reikia jį paleisti.“

Panašu, kad labiausiai galvą dėl šios situacijos turėtų skaudėti premjerui. Socialdemokratai kol kas vieninteliai valdančiojoje koalicijoje neturi bėdų su teisėsauga. Trys Darbo partijos atstovai nuteisti juodosios buhalterijos byloje, dabar skandalo centre – „Tvarka ir teisingumas“. Kažin, ar rinkėjams patiks tokia valdančioji dauguma, kur du iš trijų turi aiškintis teisėsaugai.