Už tai, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, septyni susilaikė.

„Padarėme tai, ką reikėjo padaryti prieš dešimtmetį“, – sakė vienas iš projekto autorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, žvalgybos sistemoje bus įsteigta labai svarbi institucija, „kuri taps savotiška ugniasiene tarp žvalgybos institucijų ir visuomenės bei padės veikti institucijoms nupolitintame lauke“.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba turėtų pradėti dirbti kitų metų liepos 1 dieną.

„Kitas pusmetis bus skirtas kontrolierių paskyrimui ir tarnybos kūrimui“, – teigė L. Kasčiūnas.

Gitano Nausėdos veto Seime pristatęs prezidento patarėjas Darius Urbonas tvirtino, kad nauja žvalgybos kontrolieriaus institucija su dideliais įgaliojimais gali kelti riziką žvalgybos institucijoms.

„Šiuo atveju su žvalgybos kontrolieriumi mes iškreiptume sistemą, nes atsirastų ne nepriklausomas, o kur kas labiau nuo politinės įtakos neapsaugotas subjektas kontrolės sistemoje“, – teigė jis.

Prezidentas trečiadienį vetuodamas Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą argumentavo, kad jis apribotų iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, būtų silpninamas šio pareigūno vaidmuo ginant žmogaus teises.

Padarėme tai, ką reikėjo padaryti prieš dešimtmetį.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus. 

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Jame numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertins žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrins ir įvertins žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus ir kt.

Tačiau numatyta, kad pareigūnai negali gauti tik užsienio partnerių pateiktos informacijos ir sužinoti agentų tapatybės.

Du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirs penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Prezidentūra kritikavo ir šį Seimo narių parengtą įstatymo projektą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimo vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.