Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 42 parlamentarai, vienas buvo prieš, devyni susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai, planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę jis grįš birželio 6 dieną.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.

Jame teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybe, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.

Projekte taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

T. V. Raskevičius, ketvirtadienį pristatydamas projektą, atkreipė dėmesį, kad priėmus šiuo metu jau Seime svarstomas įstatymo pataisas, sudarančias galimybę atlikti alternatyvią karo tarnybą, šio prieštaravimo nebeliks.

Nutarimo projektas nesuteikti Jehovos liudytojams valstybės pripažinimo parengtas remiantis Teisingumo ministerijos ir ekspertų išvadomis.

Jehovos liudytojų religinės bendruomenė buvo teismams apskundusi šias išvadas, bet juos pralaimėjo.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma stebėjosi, kad projekte nurodyti tik minėti du argumentai. Anot jo, abejonių kelia pozicija, jog vos 2 tūkst. narių turinti bendruomenė gali būti laikoma kaip turinti atramą visuomenėje.

Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovai anksčiau BNS vylėsi, kad Seimas vis dėlto suteiks jai valstybės pripažinimą.

Bendrijos Visuomenės informavimo skyriaus pateiktame komentare priminti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Jehovos liudytojų bylose.

„Esame tikri, kad Seimas atsižvelgs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtus sprendimus šiais klausimais. EŽTT ne kartą pabrėžė, kad Jehovos liudytojams įsitikinimų teisę laiduoja viena pagrindinių žmogaus laisvių – religijos laisvė, įtvirtinta Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat kad jų įsitikinimai atitinka įstatymus ir vertybes, kurias saugo Konstitucija“, – tvirtino Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrijos atstovai.

Pasak jų, gavę valstybės pripažinimą Jehovos liudytojai galėtų įstatymų numatyta tvarka savo susirinkimų salėse registruoti santuokas, kaip yra daugelyje kitų religinių bendruomenių.

„O jei prašymas būtų atmestas, taikinga Jehovos liudytojų bendruomenė Lietuvoje gali tapti diskriminacijos ir priekabiavimo objektu“, – teigiama komentare.

Ši bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.

Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.