Daliai parlamentarų kilo nesklandumų jau tvirtinant darbotvarkę, du Seimo nariai atvyko į posėdžių salę ir piktinosi, kad negali dirbti įprastu būdu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo iš nuolatinės darbo vietos plenarinių posėdžių salėje, tačiau kiti parlamentarai dirbti salėje negalėjo.

Tą pabandę Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas ir „valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad tokiu būdu apribota jų konstitucinė teisė vykdyti Seimo nario pareigą.

„Mes su kolega pasisakome, kad Konstitucija yra aukščiau už Seimo valdybos sprendimą. Valdyba negali atimti iš Seimo narių teisės dalyvauti posėdyje ir dalyvauti svarstant klausimus. Jeigu tokia teisė atimama, mano supratimu, pažeidžiama Konstitucija“, – žurnalistams Seime sakė K. Glaveckas.

Jis ir V. Ąžuolas tvirtino, kad Seimas turi užtikrinti galimybę politikams dalyvauti posėdyje ir nuotoliniu būdu, ir gyvai.

„Turi būti užtikrintos abi galimybės – ir dirbti salėje, ir dirbti per nuotolį“, – teigė V. Ąžuolas.

„Turbūt teks kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti, kodėl apribojamos mūsų teisės“, – sakė jis.

Paklaustas, kodėl negali dirbti ne iš darbo vietos Seimo salėje, o pasijungdamas per kompiuterį, ką padarė per šimtas parlamentarų, K. Glaveckas tvirtino, kad jam nekilo problemų pasijungti nuotoliniam darbui, tačiau taip dirbant procedūros trunka daug ilgiau.

„Bloga, neefektyvi procedūra. Nematau pagrindo, kad visi turi dirbti per kompiuterį, aš, pavyzdžiui, noriu dirbti ne iš kompo. Daugelis kolegų nori dalyvauti salėje, diskutuoti, kalbėti su kolegomis“, – teigė politikas.

„Tam, kad balsuotume, reikia surinkti aštuonis kodus“, – tvirtino jis.

Antradienio rytą darbotvarkės tvirtinimas užtruko ilgiau nei pusvalandį. Daliai parlamentarų nepavyko pareikšti savo valios.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jam pavyko autentifikuotis, tačiau sistema neleido balsuoti nei už, nei prieš. Dėl to paties skundėsi ir „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ir „valstietis“ Jonas Jarutis, ir konservatorius Kęstutis Masiulis.

„Kažkas iš tikro stringa, tik iš antro karto pavyko identifikuotis, o kai norėjau balsuoti, parašė, kad neveikia kamera. Negalėjau balsuoti“, – sakė K. Masiulis.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis skundėsi, kad jam nesudaryta galimybė kalbėti dėl svarstomos įstatymo pataisos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotolinio darbo pradžią įvertino kaip gerą.

„Įspūdis geras, pakankamai sklandžiai (vyksta darbas – BNS). Aišku, kaip ir galėjome tikėtis, procedūros vyksta atskirais atvejais gerokai lėčiau nei gyvo posėdžio metu. Seimo nariai nori replikuoti, pasisakyti kiekvienu klausimu, tai yra jų teisė, Manyčiau, svarbu, kad sistema veikia gana sklandžiai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.

Vertindama K. Glavecko ir V. Ąžuolo elgesį parlamento vadovė tvirtino, jog kiekvienas Seimo narys pats sprendžia, kiek konstruktyviam jam būti.

„Jei iš 141 Seimo nario maištauja tik du, manau, kad tai labai geras rezultatas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šį posėdį organizuojame nuotoliniu būdu ne dėl to, kad tai yra labai smagu ar dėl to, kad norisi išbandyti kitus posėdžiavimo būdus, bet dėl to, kad šalyje yra karantinas ir dėl to, kad yra labai daug sergančių žmonių“, – pabrėžė ji.

Šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai dėl koronaviruso pernai gruodį Seimas įteisino nuotolinio darbo galimybę.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai vyksta naudojant „Microsoft Teams“ platformą.

Prieš pradėdami darbą parlamentarai privalo tapatybę patvirtinti naudodami mobilųjį elektroninį parašą arba „Smart-ID“ programėlę. Prieš kiekvieną balsavimą jie privalo ir nusifotografuoti.

Antradienį planuojama surengti du plenarinius posėdžius – rytinį ir vakarinį. Ketvirtadienį taip pat numatomas rytinis nuotolinis Seimo posėdis, o popiet parlamentarai jau rinksis į Seimo salę gyvai, nes turės būti surengtas slaptas balsavimas dėl kandidatų į Konstitucinį Teismą.