Seniūnų asociacija šį sumanymą kritikuoja kaip „žalią“ ir net destruktyvų.

Po pateikimo bendru sutarimu pritarta Seniūnų rinkimų įstatymo projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Toliau juos nagrinės Seimo komitetai.

„Šiuo me­tu se­niū­nai yra vals­ty­bės kar­je­ros tar­nau­to­jai ir ski­ria­mi kon­kur­so tvar­ka pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jai, ka­den­ci­jų ne­ri­bo­jant. Ma­no­me, kad tie­sio­giai iš­rink­ti se­niū­nai la­biau pai­sys vie­tos gy­ven­to­jų in­te­re­sų, nes bus tie­sio­giai iš­rink­ti, ti­kė­ti­na, kad pa­ge­rės ir seniū­ni­jų ad­mi­nist­ra­vi­mas, nes se­niū­nai bus at­sa­kin­gi ne tik už sa­vi­val­dy­bės pla­nų vyk­dy­mą, bet ir už dar­bą su gy­ven­to­jais“, – teigė vienas ir projekto autorių „socialdarbiečių“ seniūnas Andrius Palionis.

Pagal projektą, seniūnai būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą.

Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniūnijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Asmuo į seniūnus galėtų išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos.

Eiliniai seniūnų rinkimai būtų rengiami jų įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimų datą skelbtų prezidentas.

Pasak A. Palionio, kadangi seniūnai taptų valstybės politikais, gyventojai jiems išreikštų pasitikėjimą, reikėtų numatyti ir didesnius įgaliojimus jiems.

„ (...) sie­kia­me ne tik tie­sio­gi­nių se­niū­nų rin­ki­mų, bet ir dvie­jų ly­gių sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Jei­gu mes pri­tar­si­me tie­sio­gi­niams se­niū­nų rin­ki­mams, tai ki­tais po­įsta­ty­mi­niais ak­tais ir įsta­ty­mais turė­si­me pa­keis­ti ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to nu­sta­ty­mo me­to­di­ką, ir pa­ja­mų pa­skirs­ty­mą, ir iš­lai­dų pa­skirs­ty­mą, kai se­niū­nai ben­dra­dar­biaus su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, nes vis tiek ad­mi­nist­ra­ci­ja val­dys vi­sus fi­nan­sus, tik se­niū­nas tu­rės iš­skir­tą da­lį, nau­do­sis to­mis lė­šo­mis su­de­ri­nęs su gy­ven­to­jų pri­ori­te­tais“, – aiškino „socialdarbietis“.

Projektu numatoma pirmuosius seniūnų rinkimus surengti jau kitąmet su Seimo rinkimais.

„Pa­vo­jin­gas ir grės­min­gas pro­jek­tas, smar­kiai di­di­nan­tis ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­das ir ne­su­ku­rian­tis pri­dė­ti­nės ver­tės. La­bai skir­tin­gos se­niū­ni­jos, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je ir kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je. Kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je gal­būt žmo­nės ži­no sa­vo se­niū­ną. Vil­niu­je dau­ge­lis ne­ži­no“, – projektą įvertino konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir seniūnijų dydžiai labai skiriasi.

Kitas konservatorius Edmundas Pupinis siūlė šį projektą dėti į stalčių.

Dabar seniūnas yra vykdomoji valdžia, kaip skyrių vedėjai savivaldybėse, jie vykdo atitinkamas funkcijas. Kaip galime rinkti vykdomąją valdžią?

„Mes ne­ga­li­me pa­sta­ty­ti vi­sos se­niū­ni­jų sis­te­mos į ne­pa­to­gią pa­dė­tį, siū­lau pa­dė­ti ši­tą įsta­ty­mą į stal­čių ir ban­dy­ti tar­tis tarp po­li­ti­nių jė­gų, kas bus tas se­niū­nas, kiek mes ga­lė­si­me skir­ti re­sursų, o ne pa­da­ry­ti iš to pa­juo­kos šal­ti­nio. Aš ma­nau, tai at­sa­kin­gas dar­bas ir ma­nau, kad tu­rė­tu­me nag­ri­nė­ti tą klau­si­mą iš es­mės, o ne šiaip tik dėl rin­ki­mų“, – sakė jis.

Seimui pateiktam Seniūnų rinkimų įstatymui nepritaria ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

„Taip, kaip dabar pateikta, kai neaišku, koks (savivaldos – BNS) modelis, seniūnijų santykis su meru, savivaldybe, kokius įgalinimus turėtų seniūnas, mūsų nuomone, tai yra skubotas žingsnis“ – BNS sakė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.

Jo teigimu, rinkimų įstatymą reikėtų priiminėti tik sutarus dėl savivaldos modelio, numatant ir tiesiogiai rinktų seniūnų funkcijas, įgaliojimus, atskaitomybę, biudžetą.

„Dabar seniūnas yra vykdomoji valdžia, kaip skyrių vedėjai savivaldybėse, jie vykdo atitinkamas funkcijas. Kaip galime rinkti vykdomąją valdžią?“ – teigė K. Vilkauskas.

„Aišku, yra noras turėti daugiau demokratijos, kad žmonės tiesiogiai rinktų, bet žmonės gali nusivilti, jeigu išrinks be įgalinimų, be aiškių pozicijų, ką tas seniūnas veiks“, – pridūrė jis.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos duomenimis, 55 savivaldybėse yra 545 seniūnijos.

Pasak K. Vilkausko, kyla klausimas ir dėl tų penkių savivaldybių, kur nėra įkurtų seniūnijų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad po savivaldos rinkimų turi būti organizuojami tiesioginiai seniūnaičių rinkimai.

„Tai gali įnešti destrukciją į mūsų savivaldos sistemą“, – projektą apibendrino Seniūnų asociacijos vadovas.