Parlamentinės partijos pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos.

Susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar.

Dokumente numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Jį pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų, socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.

Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pasirašytas dokumentas „stiprins mūsų valstybę“ ir „demonstruoja, kad ypatingai svarbiais klausimais pačios svarbiausios politinės partijos gali atrasti sutarimą“.

„Jis (dokumentas – BNS) tobulas niekada nebus, bet jis yra maksimaliai artimas tam, ko mes maksimaliai trokštame“, – ceremonijoje teigė premjeras.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad, esant poreikiui, gynybos finansavimas augs sparčiau, nei numatyta dokumente.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad numatomas gynybos finansavimo augimas yra realistinis.

„2 proc. BVP leido šiek tiek kariuomenei atsigauti, (...) 2,5 proc. finansavimas būtų realus atgrasymo ir gynybos pajėgumų vystymas“, – kalbėjo jis.

Nauji punktai

Kai kurios partijos nėra iki galo patenkintos pasirašytu susitarimu, tačiau sako, kad tai yra reikalingas kompromisas.

Pavyzdžiui, konservatoriai teigė, jog dokumente nėra numatytas pakankamas gynybos finansavimo augimas.

„Mes manome iš esmės, kad tai yra geras žingsnis, ypatingai kai tarp pasirašiusiųjų yra partijų, kurios anksčiau išvis nebuvo išreiškusios savo aiškios pozicijos dėl gynybos“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Tačiau mes šalia to paskelbėme ir savo atskirąją nuomonę, kad jeigu nuo 2020 metų Vyriausybė būtų formuojama kartu su Tėvynės sąjunga, tai gynybos finansavimas būtų ambicingesnis, ir mes tuos siekius, kurie numatyti susitarime, siektume pasiekti iki 2025 metų“, – pridūrė jis.

Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašė apskritai, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pritardamas iniciatyvai pirmadienį dalyvavo ceremonijoje, tačiau dokumento sako nepasirašysiantis iki rugsėjo pabaigos, kol nepristatys jo partijos kongresui.

Lyginant su pirminiu variantu, susitarimas papildytais keliais punktais – į susitarimą įtrauktos nuostatos priimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.

G. Landsbergis teigė, jog pastaroji strategija į susitarimą įtraukta konservatorių iniciatyva.

„Hibridinės grėsmės, grėsmės demokratijai, netikros naujienos, rinkimų problemos, kurias sukelia mūsų agresyvūs kaimynai į Rytus. Siekiant jas atremti, reikia turėti bendrą matymą, kaip mes tai atremsime, turime skirti adekvačius pinigus, turėti strategiją, kaip tai padaryti“, – kalbėjo politikas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino besitikintis, kad Tautinių mažumų įstatymas bus priimtas iki 2020 metų.

V. Tomaševskis džiaugėsi, jog partijų susitarime numatyti būdai efektyviai leisti krašto apsaugos sistemai skiriamus pinigus.

„Procentas nėra svarbiausia, kadangi tai yra tik skaičius, tik aritmetika. Svarbiausia, kaip mes šituos pinigus panaudosime“, – sakė europarlamentaras.

Priešinsis „neatsakingoms spekuliacijoms“

Susitarime taip pat numatyta „vieningai siekti nuolatinio ir svaraus JAV ir NATO karinio buvimo regione“.

Partijos taip pat įsipareigojo rasti ilgalaikių sprendimų, leidžiančių Karinėms oro pajėgoms pereiti prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos.

Dokumente numatyta bendromis pastangomis priešintis „neatsakingoms spekuliacijoms, priešinančioms gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis“.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padės užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Ankstesnis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos.

Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

LSDP – už pensijų didinimą

Visuomenės sukurta ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. LSDP atstovai įsitikinę, kad valios priešintis neturinčių piliečių modernūs ginklai neišgelbės.

„Parlamentinės partijos šiandien pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai, tačiau juk vis dar turime galiojantį susitarimą nuo 2014 m., kurį pasirašė LSDP. Jis yra aktualus, nepasenęs ir galios iki 2020 m.“, - Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Į ką mes atsisuksime grėsmės akivaizdoje? Į išvažiavusius? Ir tokiame fone mes su niekuo nesitarę didiname išlaidas gynybai. O kas mokės pensiją senstančioje visuomenėje.

Socialdemokratas pasiūlė pažiūrėti į estus, kurie, anot politiko, išlaidų gynybai didinti daugiau 2 proc. neketina. Tuo tarpu Lietuvos politikai, užuot kovoję su emigracija ir ją sąlygojančiomis socialinėmis problemomis, nori išlaidauti. „Mes norime, kad mūsų piliečiai turėtų valios priešintis, pasitikėtų savo valstybe ir jos teikiamomis paslaugomis“, - sakė G. Paluckas.

Tuo tarpu Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas priminė, kad agresiją prieš kaimynines šalis vykdžiusi Rusija pasinaudodavo būtent socialine įtampa.

„Rusija dažnai pasinaudodavo vidinėmis įtampomis, kurios ateina iš prastos socialinės padėties.

Greta karinių grėsmių yra ir kitos, todėl jei norime būti tikrai atsparūs, kad niekas neperžengtų mūsų sienų, turime pasinaudoti ekonominiu augimu ir dalintis jo vaisiais su gyventojais. Žinoma, svarbu parodyti nusiteikimą skirti 2 proc. gynybai. Tačiau lygiai taip svarbu kreipti dėmesį bazinėms, vidinio atsparumo problemoms“, - G. Palucko nuomonę patvirtino J. Olekas.

J. Olekas atkartojo ir partijos vadovo nuomonę dėl profesionalios kariuomenės, teigdamas, kad Lietuvai reikalinga turėti modernią, greitai reaguojančią kariuomenę ir valingų piliečių. Tuo tarpu LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė piktinosi, kad lėšos gynybai skiriamos nevertinant ateities iššūkių.

„Įdomu, o koks procentas bus skiriamas švietimui, socialinei apsaugai? Tokių skaičių niekas neskaičiuoja, viskas palikta savaiminei eigai. Gynybos susitarimai paremti politikų gerais norais, o ne skaičiavimais“, - sakė R. Budbergytė.

Politikė aiškino, kad kažkam reikės siūti kariams rūbus ir gaminti maistą, tuo tarpu dėl emigracijos tokių žmonių lieka vis mažiau. „Į ką mes atsisuksime grėsmės akivaizdoje? Į išvažiavusius? Ir tokiame fone mes su niekuo nesitarę didiname išlaidas gynybai. O kas mokės pensiją senstančioje visuomenėje“, - svarstė R. Budbergytė.

ELTA primena, kad visos parlamentinės frakcijos, išskyrus LSDP, pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo. Politinės jėgos įsipareigojo iki 2030 m. krašto apsaugai išleisti ne mažiau 2,5 proc. nuo BVP, o 2022 m. įvertinti valstybės finansines išgales į kariuomenę šaukti visus vaikinus.