„Visų pirma, tikimės, kad Lietuva pasirodys labai gerai kaip ta šalis, kuri priima svečius, kad sugebėsime užtikrinti sklandų renginį. Lietuva daugeliui dalyvių yra tolima šalis ir nežinoma šalis. Tai yra didelė reklama Lietuvai, apskritai tai yra didelis šansas Lietuvai, nes dažnai tokie renginiai nevyksta. Lietuva yra pirmoji iš mūsų kaimyninių šalių, kuri turi galimybę surengti tokio aukšto lygio renginį“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime A. Armonaitė.

Kalbėdama apie Lietuvos parlamentares, ji sakė, kad jos turi bendrą poziciją dėl abortų draudimo.

„Turime bendrą poziciją dėl abortų draudimo klausimo, kuris yra vis grąžinamas į Seimo koridorius, komitetus, šiuo atveju yra pavasario sesijos darbotvarkėje. Tikimės, kad Airijos referendumas bus ženklas, kad prie šito klausimo grįžti nereikėtų, o grįžimas sukurtų tiktai daugiau problemų, negu jas spręstų“, - sakė A. Armonaitė.

Antras klausimas, kurį akcentuoja Lietuvos Seimo narės, tai yra smurtas artimoje aplinkoje ir Stambulo konvencija.

„Mes laukiame premjero lyderystės, laukiame Seimo pirmininko lyderystės, nes būtent jie gali ne tik nusifotografuoti, kaip buvo prieš rinkimus su plakatu „Ratifikuokime Stambulo konvenciją“, bet iš tikrųjų parodyti konkrečius žingsnius tai darant“, - sakė A. Armonaitė.

Lietuvoje vykstančiame Pasauliniame 2018 m. Moterų politikos lyderių suvažiavime Seimo delegacijoje dalyvaujančios socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Rasa Popovienė sako, kad mūsų valstybėje trūksta supratimo, kaip kompensuoti moterims už tą sunkų darbą, kurį jos dirba ir profesinėje veikloje, ir namuose - augindamos vaikus, slaugydamos pasiligojusius, pasenusius ar neįgalius asmenis. Trūksta ir privačiai teikiamų paslaugų, ir valstybės sukurtos infrastruktūros. Pasak socialdemokračių, dėl tokio moterų užimtumo namuose nuostolius patiria ir pati valstybė - Lietuva vis labiau jaučia darbo jėgos trūkumą, tačiau vis dar nesiimama statyti darželių, pensionatų, o šias paslaugas savo artimiesiems teikia moterys namuose.

„Leisti vaiką į lopšelį Vilniuje kainuoja apie 500 eurų, tikrai reta jauna šeima išgali sumokėti tokią sumą“, - spaudos konferencijoje sakė R. Budbergytė.

Pasak Seimo narės, dėl vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo per metus Europos Sąjungoje patiriamas 370 mlrd. eurų ekonominis nuostolis. Tai negautos algos, socialinio draudimo įmokos, išmokos. Dėl mažesnių algų, trumpesnio būtinojo darbo stažo moterys gauna mažesnes socialines išmokas ir pensijas. R. Budbergytės duomenimis, Lietuvoje moterys gauna 18 procentų mažesnes pensijas nei vyrai.

„Dabar, kai Seime svarstomi mokesčių sistemos pakeitimai, - turime pasakyti - reikalingas didesnis finansų perskirstymas, kad daugiau lėšų iš biudžeto galėtume užtikrinti infrastruktūrai kurti ir taip įgalinti mūsų moteris. (...) Turime sulaužyti vyrų mąstymo klišes. Šalyse, kur moterų teisės neužtikrintos, - daug prastesnė ir pačių vyrų sveikata, jų psichologinė savijauta“, - teigia socialdemokratė.

Tuo tarpu R. Popovienė palietė socialiai labiausiai pažeidžiamą grupę - neįgalias moteris. Iš visų neįgaliųjų jos sudaro 54 procentus, tuo tarpu iš jų dirba - tik 1 procentas.

„Neįgalios moterys diskriminuojamos dvigubai - ir dėl lyties, ir dėl neįgalumo. Joms kur kas sunkiau įsidarbinti negu neįgaliems vyrams“, - sakė R. Popovienė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva birželio 6-8 dienomis Vilniuje susitiks per 300 politikių, verslo, tarptautinių ir visuomeninių organizacijų atstovių iš daugiau nei 90 pasaulio šalių. Lietuvoje vyks tarptautinis moterų politikos lyderių susitikimas „Jau laikas: 100 priežasčių veikti!“.

Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys organizuojamas minint atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti.

Vilniuje susirinkusios lyderės diskutuos viso pasaulio valstybių ateičiai svarbiais klausimais: kaip paskatinti lygiavertį moterų ir vyrų dalyvavimą globalioje ekonomikoje, aktyvesnį moterų įsitraukimą į politiką, kaip užtikrinti, kad modernios technologijos spartintų ne tik ekonominę, bet ir socialinę pažangą. Taip pat bus aptariamos svarbiausios tarptautinio saugumo, žmogaus teisių apsaugos, visuomenės sveikatos temos.