Už tai balsavo 95 Seimo narių, o 23 parlamentarai balsavo, kad birželio mėnesį patvirtintas Darbo kodeksas būtų laikomas nepriimtu.

Grąžintą įstatymą su prezidentės pataisomis svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Savo išvadas Seimui jis teiks kitą savaitę.

Mitingavo prie Seimo

Šeštadienį prie Seimo mitingavę profesinių sąjungų atstovai protestų rengti daugiau nebeplanuoja, o veiksmų imtis, jei parlamentarai nuspręstų atmesti prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas, žada prieš rinkimus.

„Per šią kadenciją neplanuosime daugiau nieko imtis, kadangi šios kadencijos tai būtų gulbės giesmė. Mes imsimės veiksmų jau prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie balsuos prieš prezidentės veto, tikrai pajaus mūsų sprendimus, mūsų rekomendacijas. Dažnai susitinkant su žmonėmis mūsų klausia, už ką balsuoti, mes tikrai rekomenduosime už tuos žmones nebalsuoti“, - BNS šeštadienį sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak jo, šeštadienio protestu siekiama įtikinti parlamentarus palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pateiktus naujojo Darbo kodekso pasiūlymus.

Nors mitingo pradžioje protestuotojai rinkosi negausiai, tačiau A.Černiauskas tikino, kad iš visos Lietuvos tikimasi apie tūkstančio žmonių. Savivaldybė yra davusi leidimą į mitingą susirinkti iki 1 tūkst. žmonių.

Profsąjungos šiemet surengė daugiau nei 10 protesto akcijų prie Seimo.

Premjeras: prezidentei derėjo aptarti pataisas

Po balsavimo premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad prezidentei prieš pateikiant veto derėjo aptarti siūlomas pataisas drauge su profesinėmis sąjungomis, partijų lyderiais ir kitais socialiniais partneriais.

„Aš savo pozicijos laikausi ir bučiau buvęs labai patenkintas, kad prieš vetuojant įstatymą būtų buvę susodinti profsąjungiečiai, premjeras, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, visų partijų atstovai už stalo ir tikriausiai tuo metu būtume suradę sutarimą ką pakoreguojame, kokius straipsnius pataisome, kad prezidentė nevetuotų. Tikrai šitą būtume pasiekę ie nebūtų tokio chaoso, piketų“, - šeštadienį Seime žurnalistams sakė premjeras.

Jo teigimu, naująjį Darbo kodeksą turėtų priimti dar šios kadencijos Seimas.

„Jeigu norime eiti tam tikru sąstingio keliu, galima palikti ir kitam Seimui, bet atsiminkime, kad naujas Seimas susirinkęs tikrai nepuls daryti struktūrinių reformų“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius Seime teigė, kad didžiausia problema svarstant naująjį Darbo kodeksą yra ne jo turinys, o jo priėmimo procedūra.

„Remiame prezidentės veto ne todėl, kad mums viskas patinka, manome, kad kai kurias nuostatas reikės taisyti, bet remiame, nes šitame Seime reikės priimti Darbo kodeksą. Raginame priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, o po to tartis dėl kai kurių nuostatų ir pataisų, kad neliktų problemų verslo ir turėtume subalansuotą ir veikiantį Darbo kodeksą“, - Seimo salėje kalbėjo A.Kubilius.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat pritarė idėjai priimti svarstyti prezidentės veto, o vėliau teikti naujus pasiūlymus.

„Manyčiau, kad geriau ištaisyti klaidą, negu likti klaidoje, ir tikrai priimti Darbo kodeksą su pataisomis ir vėliau dar ir papildomai kai ką pataisant“, - teigė B.Vėsaitė.

„Darbiečių“ vadovas Seime Kęstutis Daukšys ragino nesvarstyti prezidentės veto ir palikti galioti senąjį Darbo kodeksą.

„Tas Darbo kodeksas, kurį Seime priėmėme nebuvo pats tobuliausias, dar ir geresnis gali būti, bet jis priimtas po ilgų diskusijų tarp profsąjungų, darbdavių, tarp verslo ir kitų partnerių. Staiga prieš rinkimus nutariama, kad tą Darbo kodeksą reikia padaryti vos ne iš naujo. Geriau palikime kitam Seimui spręsti Darbo kodekso likimą, šiandien tą kodeksą, kuris Seime buvo priimtas, laikykim nepriimtu, o naujas Seimas nuspręs, kuri nuostata geresnė, kuri blogesnė“, - parlamente kalbėjo K.Daukšys.

Seimas taip pat nutarė pradėti svarstyti prezidentės D.Grybauskaitės siūlymus dėl vetuoto vadinamojo ilgalaikių išmokų įstatymo. Prezidentės pataisas dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo svarstys parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris savo išvadas Seimui teiks po savaitės.

Seimas birželio pabaigoje nustatė papildomas išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbusiems atleistiems asmenims. Už 5-10 metų darbą tokiems darbuotojams iš specialaus fondo būtų mokama vienos, už 10-20 metų - dviejų, o ilgiau - trijų vidutinių algų dydžio išmoka. Įstatymas numato, kad šios garantijos nepasikeis, o atleidžiamiems darbuotojams bus mokamos papildomos išmokos. Išmokos būtų ribojamos ir jos negalėtų viršyti trijų minimalių mėnesio algų.

Ši tvarka negalios atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų, pavyzdžiui, savivaldybės, ministerijos, ligoninės, mokyklos ir panašiai, bei iš Lietuvos banko. Jiems nustatyto dydžio ilgalaikio darbo išmokas mokės darbdavys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos pradžioje vetavo Seimo birželį priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.

Iš viso prezidentė Seimui pateikė 22 pasiūlymus, kaip taisyti Darbo kodeksą.

Protestų daugiau neplanuoja

Šeštadienį prie Seimo mitingavę profesinių sąjungų atstovai protestų rengti daugiau nebeplanuoja, o veiksmų imtis, jei parlamentarai nuspręstų atmesti prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas, žada prieš rinkimus.

„Per šią kadenciją neplanuosime daugiau nieko imtis, kadangi šios kadencijos tai būtų gulbės giesmė. Mes imsimės veiksmų jau prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie balsuos prieš prezidentės veto, tikrai pajaus mūsų sprendimus, mūsų rekomendacijas. Dažnai susitinkant su žmonėmis mūsų klausia, už ką balsuoti, mes tikrai rekomenduosime už tuos žmones nebalsuoti“, - BNS šeštadienį sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak jo, šeštadienio protestu siekiama įtikinti parlamentarus palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pateiktus naujojo Darbo kodekso pasiūlymus.

Nors mitingo pradžioje protestuotojai rinkosi negausiai, tačiau A.Černiauskas tikino, kad iš visos Lietuvos tikimasi apie tūkstančio žmonių. Savivaldybė yra davusi leidimą į mitingą susirinkti iki 1 tūkst. žmonių.

Profsąjungos šiemet surengė daugiau nei 10 protesto akcijų prie Seimo.

Seimas šeštadienį balsuos, ar svarstyti prezidentės Seimui grąžintą kodeksą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu.

Prezidentės vetuotas įstatymas bus vėl svarstomas

Seimas iš naujo svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurį ji siūlo liberalizuoti, palyginti su Seimo vasarą priimti variantu.

Už tai, kad prezidentės vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 88 Seimo nariai. Po svarstymo komitete, į plenarinių posėdžių salę jis grįš kitą savaitę.

Šalies vadovės veto pristačiusi jos patarėja Lina Antanavičienė pabrėžė, kad Seimo priimtas reguliavimas smarkiai pablogina nevaisingų porų situaciją. D.Grybauskaitė siūlo atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras neriboti embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą – Seimas priimdamas įstatymą tai uždraudė.

Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritaria – jie ragina garantuoti vaiko teisę žinoti savo tėvų vardus ir sako ginantys kūdikį motinos įsčiose.

„Negirdint žmonių problemų, daugiau kaip 50 tūkst. porų poreikių, medikų ir akademikų argumentų, šiuo įstatymu pabloginta jau dabar taikoma nevaisingumo gydymo praktika ir pačių pažangiausių metodų prieinamumas mūsų žmonėms. Prezidentės vertinimu, įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių – pataisos pažeidžia Konstitucijos straipsnį, kuriame numatoma valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti geriausią medicininę pagalbą žmogui“, – sakė prezidentės poziciją pristačiusi L.Antanavičienė.

Ji pabrėžė, kad pagal tarptautinę praktiką nevaisingumas apibrėžiamas kaip liga, o Seimo pasirinktas jos gydymo variantas „neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų“. „Jis taip pat kelia riziką moters ir vaiko sveikatai. Beveik visose Europos šalyse yra neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, išskyrus vienintelę Maltą, tokių ribojimų jau atsisakė ir Italija, nes įstatymas buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu“, – sakė patarėja.

Tuo tarpu už Seimo priimtą įstatymo variantą kalbėjęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ragino įsiklausyti į Bažnyčios poziciją. „Dirbtinis apvaisinimas nėra gydymas, dirbtinai apvaisinus moterį ji netaps po to vaisinga. Ar galima nužudyti dešimt, kad vienas būtų gyvas? Aš manau, tai yra amoralu. Bažnyčia renkasi ir pataria mums rinktis atsakingą kelią. Juk ne Bažnyčia, o mokslas įrodė, kad embrionas yra gyvybė, ir bet kurioje stadijoje mes turime ginti gyvybę“, – kalbėjo P.Gražulis.

Seimas birželį priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą apsisprendė, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai sako ginantys žmogaus gyvybę nuo jo pradėjimo momento ir norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudoti embrionai būtų naikinami

Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke.

Prezidentė taip pat kritikuoja draudimą neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.

Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.

D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas. Jame nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.

Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.

Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas  mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės. Lietuvoje iki šiol pagalbinio apvaisinimo procedūros neįteisintos įstatymu, tad jos nefinansuojamos valstybės. Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose, ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų.

Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.

Parlamentarai imasi piliečių pretenzijų dėl Astravo AE

 Seimas svarstys piliečių iniciatyvą drausti pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Šeštadienį projektas pristatytas Seimui, dėl šio įstatymo projekto paprašyta Vyriausybės išvados. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose.

Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektu siūloma uždrausti Lietuvoje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą ir neleisti elektrinei naudotis Lietuvos energetikos sistema. Projekto autoriai sako, kad techniškai elektros eksportą būtų galima užkirsti, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastačius galią ribojančius fazės keitiklius.

Daugiau kaip 50 tūkst. piliečių, remiančių projektą, parašų surinko parlamentinei opozicijai priklausančių konservatorių iniciatyvinė grupė.

Parašų rinkimo iniciatyvinės grupės vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis Seime teigė, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą būtų paspartinta Lietuvos elektros sistemų sinchronizacija su Vakarais.

„Pasiųstume aiškų signalą Kremliui, nes tai (Astravo AE - BNS) yra jo statomas ir prižiūrimas projektas. (...) Taip pat pasiųstume signalą į Varšuvos pusę. Jei Seimas balsuos už šitą įstatymą, jūs paspartintumėte mūsų sinchronizaciją su Vakarais ir sustabdytumėte Kremliaus planą šią sinchronizaciją įšaldyti“, - pristatydamas įstatymo projektą kalbėjo Ž.Pavilionis.

Birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį 2018 metais, kai planuojama pastatyti pirmąjį Astravo AE bloką, jos gaminamos elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas bus per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną.

Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 kilometrų nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Astravo atominės jėgainės statybose nuolat įvyksta didesnių ar mažesnių incidentų. Liepą atliekant bandymus, krito reaktoriaus korpusas, o rugpjūčio pabaigoje jėgainės statybvietėje žuvo žmogus.

Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri ištirtų jos statybos saugumą ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus, tačiau šalis atsisako ekspertų ir neteikia išsamesnių atsakymų apie jėgainę.