„Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos. Kontaktai per ambasadą yra natūralūs, diplomatiniai kontaktai, kurie yra nusistovėję, kurie paprastai veikia labai gerai. Tačiau, reikalui esant, galimas ir tiesioginis kontaktas“, – LRT radijui teigė patarėja.

Kartu ji patvirtino, kad po to, kai Lietuvos prezidentas, siekiant spręsti krizę Baltarusijoje, pasiūlė įkurti nacionalinę tarybą iš Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, atsako iš oficialaus Minsko nebuvo.

„Kol kas laukiama atsako“, – pripažino A.Skaisgirytė.

Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos.

Kaip trečiadienį teigė G. Nausėda, trijų punktų planą jis derino su Latvijos bei Lenkijos lyderiais. Pasak jo,  tai galėtų tapti pagrindu stabilizuojant situaciją Baltarusijoje.

Šiame plane siūloma Baltarusijos valdžiai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.

„Pirma, Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją. Antra, Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurie skaičiuojami tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie iki šiol patyrė represijas. Trečias punktas, Baltarusijos institucijos atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinis visuomenės atstovų, kurios tikslas būtų ieškoti sprendimų išeiti iš krizės“, – trečiadienį kalbėjo prezidentas.

Su kaimynais kalbėtis būtina

 Per pirmuosius vadovavimo šaliai metus apie santykių su Baltarusija šiltinimą kalbėjęs šalies vadovas G. Nausėda ir toliau laikosi pozicijos, kad su kaimynais kalbėtis būtina. Kaip LRT radijui ketvirtadienį teigė šalies vadovo vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė, prezidento siekis šiltinti santykiu su Baltarusija buvo labai pragmatiškas. Tad, leidžia suprasti patarėja, panašios pozicijos, rodant iniciatyvą spręsti krizę Baltarusijoje, laikomasi ir dabar.

„Prezidentas nuo pat kadencijos pradžios sakė, kad Baltarusija mums yra svarbi kaimynė, su ja turime ilgą sieną, kad Rusijos interesai Baltarusijoje yra labai akivaizdūs, kad Lietuva norėtų turėti santykius su Baltarusija – kuri priklauso ne Rusijai. Prezidento požiūris į Baltarusiją buvo paremtas būtent šia paradigma“, – teigė A. Skaisgirytė ir pridūrė, kad tik dialogo būdu galima tikėtis išeičių sudėtingose situacijose.

„Tik kalbėdamiesi su kaimynais mes galime sudėtingose situacijose, kaip dabar, kažką padaryti. Nes jei nesikalbame, tai eliminuojame patys save. Kalbėdamiesi mes galime ir su viena, ir su kita puse... sakyti: žiūrėkite, ieškokime kažkokio sutarimo, ieškokime taikaus sprendimo būdų, nereikia naudoti jėgos prieš beginklius žmones. Tai tik kalbėdamiesi mes galime tas žinutes nutransliuoti“, – tvirtino ji.

Įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka. Dėl to nuo sekmadienio Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.