Tačiau jis posėdyje palaikė poziciją, kad nereikia priimti sprendimo su raginimu ministrui atsistatydinti.

„Jeigu imti konkrečiai šitą pirkimą, jis buvo atliktas pažeidžiant galiojusią tvarką, nes viską organizavo, t.y. pirkimą ir kontrolę, vienas Materialinių resursų departamentas, jis sudarė ir viešojo pirkimo komisiją ir kontroliavo tos komisijos darbą, ir kas labiausiai neįtikėtina, kad to departamento direktorius padidino pirkimo sumą, kai pagal galiojančią tvarką jis neturi tokios kompetencijos“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.

„Vyriausias asignavimų valdytojas yra ministras, ir jo kompetencijoje valdyti viešuosius pirkimus, kad jie vyktų skaidriai ir pinigai būtų racionaliai panaudoti, šiuo atveju mes matome, kad visa sistema nesuveikė, nesugebėjo sustabdyti šito pirkimo. Krašto apsaugos ministras, jei jis pasitiki ir nuleidžia lėšų panaudojimą perkančioms organizacijoms, jo atsakomybė lieka. Visa ta istorija rodo, kad ministras ne visiškai tinkamai atliko savo pareigas“, – į  klausimą, kam krenta atsakomybė dėl minėto pirkimo, atsakė A.Paulauskas.

Visgi opozicijos iniciatyva paskelbus balsavimą dėl siūlymo J.Olekui atsistatydinti, trimis balsais prieš tris, komiteto pirmininko balsui lėmus, toks sprendimas nepriimtas. Pasak A.Paulausko, toks komiteto sprendimas neturėtų jokių teisinių pasekmių.

„Į šitą klausimą (ar turi atsistatydinti) gali atsakyti jis pats ir tik jis pats, nes tai jo asmeninis sprendimas, o atleisti jį gali prezidentė premjero teikimu ar Seimas, patenkinęs interpeliaciją. Visi kiti kalbėjimai – tik deklaracijos. (Siūlymas atsistatydinti) yra politinė deklaracija, kuri nieko neįpareigoja. Yra interpeliacija ir čia reikia spręsti. Prezidentė jau yra išreiškusi savo poziciją, mes nemanome, kad kartoti yra būtina“, – klausiamas, kodėl balsavo prieš siūlymą ministrui atsistatydinti, atsakė A.Paulauskas.

Klausiamas, kaip pats asmeniškai balsuotų dėl interpeliacijos, kurią rengia opoziciniai konservatoriai, A.Paulauskas sakė, jog kaip daugumos atstovas elgtųsi taip, kaip būtų nuspręsta politiniu lygiu.

Siūlymą dėl krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pateikusi konservatorė Rasa Juknevičienė BNS sakė, kad ministras tinkamai nesureagavo į informaciją dėl galimai neskaidrių pirkimų, ir tai sukėlė katastrofiškas pasekmes.

„Tą, ką paliudijo Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip vyko procesas, kaip ministras nereagavo adekvačiai, gavęs Antro operatyvinių tyrimų departamento raštą apie neskaidrius procesus, pats nesikreipė į prokuratūrą,neinformavo nei komiteto, nei prezidentės, nei mūsų komitete kokią medžiagą pateikė, neinformavo visuomenės, jei tada būtų informavęs apie atsitikusius dalykus, šiandien nebeturėtumėm tokios katastrofiškos situacijos, kai diskredituojama visa sistema ir pakertamas žmonių pasitikėjimas ne tik krašto apsauga, bet ir visa valstybės politika“, – sakė R.Juknevičienė.

Praėjusį antradienį kilo ažiotažas Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT paskelbė, kad 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Anksčiau su bendrove buvo sudaryta preliminari 1,6 mln. eurų vertės sutartis dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, jog prokuratūra iš ministerijos nėra gavusi jokių dokumentų dėl įtartinai didelių virtuvės įrankių kainų, įsigytų per viešąjį pirkimą.

„Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos jokių dokumentų nėra gavusi. Visa eiga prasidėjo nuo to, kai generalinis inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Tai įvyko 2015 metų vasario 26 dieną. Tą išvadą kitą dieną nusiuntė Karo policijai. Ne prokuratūrai, kaip bandoma klaidinti. Karo policijai buvo pateikta visa medžiaga“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė prokuroras.

Ministras sako, kad generalinės inspekcijos surinkta medžiaga perduota karo policijai ir toliau keliavo per visas institucijas, įskaitant prokuratūrą.

„Mes kreipėmės dėl visko, yra medžiaga, kur ir didelės kainos, ir surašyti tie skaičiai, sudėtos nuotraukos tų įrankių, ir visą šitą medžiagą atidavėm. Šitą medžiagą Karo policijai atidavė generalinė inspekcija, ir šita medžiaga keliauja per visas institucijas. Šitą medžiagą matė kuruojantis prokuroras, perdavė VPT įvertinti, ir kai kuri VPT paskelbta medžiaga, būtent fotonuotraukos tų įrankių yra mūsų medžiagos dalis“, – žurnalistams trečiadienį po komisijos posėdžio sakė J.Olekas.

„Nėra atskirų dviejų medžiagų, yra viena mūsų medžiaga, su visais tais dalykais, apie kuriuos aš kalbu – kariuomenės pareigūnai neatliko savo pareigų, kainų užaukštinimas, ir viena dalis yra apie Materialinių resursų departamento darbo broką, ir tik pora punktų apie „Nota bene“ galimą sukčiavimą“, – tvirtino ministras.

Klausiamas, kodėl generalinės inspekcijos medžiagą perdavę tik Karo policijai, o ne prokuratūrai, ministras aiškino, jog vadovavosi nustatyta tvarka. „Kiek aš žinau, tokia yra procedūra, kadangi Karo policijos pareigūnai yra ikiteisminio tyrimo tyrėjai, ir šitą veiklą prižiūri prokurorai“, – sakė J.Olekas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ministrą apkaltino melu ir valstybės, kariuomenės kompromitavimu bei paragino trauktis iš pareigų. Trečiadienį ministras pakartojo atsistatydinti neketinantis.