Pavasario sesijos darbų programą pakoregavo karas Ukrainoje. Parlamentarams teko priiminėti neatidėliotinus sprendimus, susijusius su pagalba Ukrainai ir karo pabėgėliais.

„Nuo to pradėjome: tai parama Ukrainai, parama Lietuvos žmonėms, kurie taip pat nukenčia dėl Rusijos karo, Rusijos agresijos, parama karo pabėgėliams, sustiprinimas mūsų saugumo, mūsų gynybinių pajėgumų“, – sako Seimo pirmininkė  Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, Seimas savo rezoliucijomis ne vieną kartą išreiškė paramą ukrainiečių kovai.

„Principingai vertinome Rusijos veiksmus nevengdami pačių aštriausių įvertinimų, tokių kaip genocidas ar terorizmas. Tai buvo vieninga Seimo pozicija ir ją rėmė visos frakcijos. Tuo galima tikrai pasidžiaugti“, – Eltai sakė politikas.

Parlamento vadovė kaip pasiekimą vertina tai, kad sesijos metu pateikimo stadiją įveikė Civilinės sąjungos įstatymo projektas. „Pirmą kartą įveikia pateikimo stadiją toks projektas. Jis, žinoma, yra kompromisinis, bet ilgainiui turėsime dar vieną uždavinį ir toliau siekti, kad tas projektas judėtų į priekį. Džiaugiuosi, kad buvo pritarta Lygių galimybių, Pagalbinio apvaisinimo įstatymų pataisoms ir su šeimomis susijusiems projektams. Tai ir vaikų kambariai, keturios darbo dienos auginantiems vaikus iki 3 metų“, – apie sesijos darbus kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas dideliu laimėjimu laiko tai, kad po pateikimo pritarta Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

„Po pateikimo pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, užtikrinančiam lygias teises visiems Lietuvos piliečiams. Panašiems įstatymams joks Seimas iki to dar nebuvo pritaręs, todėl tai laikau dideliu Lietuvos laimėjimu“,– sakė jis Eltai.

J. Razmos nuomone, pasibaigusi sesija drąsiai gali būti vadinama esminių reformų sesija. „Kai valdė kairiųjų Vyriausybės, ko gero, per visą kadenciją nebuvo įvykdyta tiek reformų, kiek mes atitinkamais įstatymais padarėme per šitą sesiją“, – sakė J. Razma, turėdamas mintyje įkalinimo ir probacijos sistemos, sveikatos sistemos, rinkimų ir kitas  reformas.

Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės vertinimu, šios sesijos sėkmė – priimti svarbūs sprendimai dėl tiesioginių merų rinkimų, Rinkimų kodeksas.

Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė apgailestauja dėl politinės kultūros stokos Seime.

„Lengvas kartėlis gerklėje lieka ir dėl vyraujančios įtampos, ir kultūros stokos Seime. Valdančiųjų arogancija, nesitarimas, kai kurių opozicijos narių žeriami seksistiniai įžeidinėjimai, peržengtos etikos ribos verčia pamąstyti, ar tikrai tokiu būdu dirbame kartu šalies labui. Mane, kaip jauną žmogų, moterį, nuvilia tokia kultūra“, – sakė ji Eltai.

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen teigimu, buvo ir nemalonių epizodų, tačiau jie neturėtų nubraukti rezultatyvaus darbo.

„Žinoma, pasitaikė ir nemalonių epizodų, bet aš sakyčiau, kad tai buvo tik tai epizodai. Pora savaičių tikrai neturėtų nubraukti keturių su puse mėnesio pakankamai produktyvaus, rezultatyvaus darbo sudėtingomis aplinkybėmis“, – turėdama mintyje opozicijos demaršą, ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sako, kad jeigu viskas šioje Seimo sesijoje būtų gerai, opozicija nebūtų dviem savaitėms išėjusi iš posėdžių salės.

„Valdančiųjų abejingumas, ciniškumas ne tik opozicijos, bet ir tų rinkėjų, kuriems ji atstovauja, atžvilgiu perpildė kantrybės taurę. Klausimai, kuriuos valdantieji siūlė svarstyti pavasario sesijoje, visiškai neatliepia žmonių lūkesčių. Jie nekalba apie augančią infliaciją, kainas, bet iškelia partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo klausimus į pirmą vietą“, – apgailestavo politikas.

Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė pasigesdavo iš valdančiųjų pusės noro išgirsti, laiku reaguoti ir kartu ieškoti sprendimų į opozicijos keliamus klausimus, svarstyti teikiamus įstatymo projektus dėl infliacijos valdymo, PVM ar akcizų mažinimo, elektros kainų ir t.t.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pastebi, kad pavasario sesijos metu opozicija susitelkė.

„Vienintelis kelias pažaboti mūsų darbų ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas. Pavasario sesijos metu susitelkėme ir diskusijų bei kompromisų būdu pasiekėme gerokai daugiau nei iki šiol. Deja, mūsų pasiūlyti antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų, tačiau supratome, kad opozicija, dirbdama kartu, gali pasiekti geresnių rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame opozicines frakcijas toliau telktis bendram darbui“, – sakė ji Eltai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas tikisi, kad rudens sesijoje valdantieji pasimokys iš klaidų ir įsiklausys į opozicijos  siūlymus.

„Tikrai norėjosi konstruktyvaus ir bendru sutarimu pagrįsto darbo, kuris atlieptų svarbiausias aktualijas. Viliuosi, kad valdantieji iš savo klaidų pasimokė ir kitoje Seimo sesijoje bus labiau pasiruošę, stengsis bent įsiklausyti į opozicijos siūlymus“, – sakė jis Eltai.

Pavasario sesija prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d. Į rudens sesiją parlamentarai susirinks rugsėjo 10 d.  Neatmetama, kad parlamentarai gali susirinkti ir vasarą į neeilinę Seimo sesiją, kuri gali būti sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.

Tačiau Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad kol kas dar neaišku, kada ji bus šaukiama.