„Aš manau, kad tai yra apgailėtinas žemos kultūros pavyzdys. Mus žadėjo kitokią politinę kultūrą 2020 metais, tačiau įvertinus jau virtinę tam tikrų istorijų arba nepotizmo atveju, tenka daryti išvadą, kad ta politinė kultūra menkai tepasikeitė. Ir visiškai nesvarbu, kad galbūt šitai bebrų kartai neauga ūsai ar barzdų trūksta – bebras yra bebras tai yra, sakyčiau, gyvenimo būdas ir su tokiu gyvenimo būdu politikoje tikrai negalima taikstytis. Dėl tos priežasties aš manau, kad pati ministrė turėtų padaryti sprendimą, arba premjerė turėtų padaryti sprendimą“, – TV3 televizijai trečiadienį teigė G. Nausėda.

Aš manau, kad tai yra apgailėtinas žemos kultūros pavyzdys.

„Tikiuosi žingsnių, kurie yra susiję su pačia ministre (...). Visokiausi sprendimai yra įmanomi, įskaitant ir atsistatydinimą“, – sakė jis.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė, bendraklasė ir universiteto bendramokslė.

A. Armonaitė taip pat mokėsi vienoje klasėje ir su susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte, ministerijai vadovauja Laisvės partijos deleguotas ministras Marius Skuodis. Pastarasis trečiadienį pareiškė, kad „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir bet kuri kita susisiekimo srities įmonė, turėtų vengti ne tik interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas sako pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų, bet žadėjo kreiptis į išorės auditorius, kad šie dar įvertintų atrankos procedūrą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis teigė žinojęs apie sutuoktinės sprendimą dalyvauti LTG konkurse, tačiau tikino to neaptarinėjęs su ministrais bei tikino, kad nepotizmo nebuvo.

A. Armonaitė trečiadienį pripažino, kad interesų konflikto „regimybė egzistuoja“ ir sakė, jog dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK).

Vis dėlto G. Nausėda abejoja, ar ar ministrės sprendimas kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją yra „tinkamas būdas“ spręsti situaciją.

„Kaip bebūtų, giminystės, draugystės, bendro mokslo įrodymai yra akivaizdūs ir tai suteikia labai nemalonų prieskonį visai šitai istorijai. Manau, tai tikrai nepuošia mūsų politinės kultūros. Galimas dalykas, kad tokių atvejų, kuomet artėsime prie 2024 metų rinkimų, gali net ir padaugėti. Nes galbūt kažkas nuspręs, kad dabar yra paskutinė galimybė įsidarbinti“, – kalbėjo G. Nausėda.