Unikali gamta nerūpėjo?

"Nematau galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris visada išstato ministrus į priešakines pozicijas", – žurnalistams Prezidentūroje šią savaitę skambiai pareiškė K.Navickas, nevengęs pasigirti apie esą Lietuvos gamtos labui nuveiktus darbus.

Tokie skambūs pareiškimai kelia ironišką šypseną Palangos ir Neringos merams.

"Nuo 2002 m. esu Palangos tarybos narys, nuo 2011 m. – meras, tai dar nesutikau nė vieno aplinkos ministro, kuris taip atsainiai žiūrėtų į gamtą, į pajūrį, į kopų išsaugojimą", – pastebėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"K.Navickas yra populistas, šaukiantis, rėkiantis, drumsčiantis vandenį, jis iš tų žmonių, kurie išgena investicijas iš Lietuvos be jokių argumentų. Jeigu būtų argumentų, dar galėtume diskutuoti, bet su K.Navicku jokių diskusijų nebuvo", – žodžių nerinko Neringos meras Darius Jasaitis.

Dienraštis apžvelgė įtartinas istorijas, į kurias įsipainiojo atstatydintas Aplinkos ministras.

Kai būdavo priimami abejotini sprendimai, aplinkos ministras mėgdavo išeiti atostogų.

Kalta aplinka?

Sužinojęs apie atleidimą, K.Navickas, atvirkščiai nei anksčiau, puolė dalyti interviu, minėjo galimas atleidimo priežastis. Net puolė pasakoti, kad iš premjero Sauliaus Skvernelio esą yra girdėjęs keistų pasisakymų ir sprendimų.

Vieną iš pavyzdžių K.Navickas pateikė Vyriausybės priimtą nutarimą didinti valstybinių miškų kirtimo normas tuo metu, kai jis atostogavo. Suprask – nutarimas priimtas jam nežinant.

"Iš žmogiškosios pusės, tai man buvo didžiausia demotyvacija", – viešai teigė K.Navickas.

Jis mini Vyriausybės šių metų rugpjūčio 8 d. priimtą nutarimą "Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 m. patvirtinimo". Jame numatyta, kad metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma yra maždaug 6 proc. daugiau negu kertama dabar.

Vyriausybės posėdžiai planuojami iš anksto. Taip buvo ir rugpjūčio 8 d. Vyriausybės posėdžio dienotvarkės septintu klausimu svarstytas nutarimo projektas dėl padidintų miško kirtimų. Darbotvarkėje buvo nurodyta, kad pranešėjas – aplinkos ministras K.Navickas. Bet jis staiga išeina atostogų. Ministerijai atstovauja Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, ministerijos Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis bei ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Viktoras Karašauskis, projektą pristato aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Šis sprendimas priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais.

Nuvažiuodavome į ministeriją spręsti kokios nors problemos, ministras pažiūrėdavo po stalu, kažką numykdavo: "Taip, galbūt..." Jokio konkretaus atsakymo nesuteikdavo.

Taip, ministras teisus sakydamas, kad jis buvo už tokias pačias, kaip egzistuoja dabar, miško kirtimo normas. Šių metų liepos 26 d. jis pasirašė Vyriausybės kanceliarijai adresuoto minėto nutarimo projektą, kuriame siūlo patvirtinti miško kirtimo normas ateinančių penkerių metų laikotarpiui jų nedidinant.

Tačiau ministras nutyli, kas iš tikrųjų kaltas, kad normos buvo padidintos.

Pusbrolio verslas

Šių metų balandžio pradžioje K.Navickas įsakymu sudaro naują Miškų ūkio konsultacinę tarybą iš 16 asmenų. Pirmą kartą joje atsiranda gausi grupė verslininkų, kuriems miškas – viso labo žaliava kaupti milijoninį turtą. Taryboje – Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas, Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Vidmantas Jusas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos "Litbioma" valdybos narys Remigijus Lapinskas, mokslininkai, keli ministerijai pavaldūs pareigūnai. Ir – nė vieno miškininko praktiko. Tarybai vadovauti ministras pavedė aplinkos viceministrui, pagal specialybę semiotikui Martynui Norbutui.

Prisiminkime: K.Navickui tapus ministru, pikti liežuviai plakė, kad šias pareigas užimti padėjo ne kas kita, kaip medienos perdirbimo pramonės lobistai. Įtarimai neatsirado be pagrindo, nes ministras buvo "pamiršęs" deklaruoti, jog jo pusbrolis vadovauja latvių verslininkų gamyklai "Litmerė", Ukmergėje gaminančiai fanerą.

Taigi K.Navicko suburtos Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje būtent ministerijai pavaldi Valstybinė miškų tarnyba ir pasiūlė didinti miškų kirtimų normą. R.Beinortas pridėjo, kad dėl suplanuotų 500 mln. eurų investicijų į medienos pramonę aktualus papildomos medienos poreikis – maždaug 2 mln. kub. m. K.Navicko reformuotų miškų urėdijų naujo padalinio – Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas taip pat neprieštaravo didinti kirtimų normas, pridūręs, kad valstybinių miškų plotas didėja dėl rezervuotų miškų perdavimo.

Sprendžiant iš posėdžio protokolo, K.Navicko viceministras M.Norbutas tylėjo it žuvis ir diskusiją tik apibendrino konstatuodamas, kad išsiskyrė trys nuomonės: pritarti Valstybinės miškų tarnybos pasiūlymui kirtimų normą didinti, palikti tokią pačią arba padidinti dar 3 proc. nei siūlo tarnyba. Susirinkusiųjų balsų dauguma – 10 balsų pasiūlė ministrui teikti Vyriausybei nutarimo projektą 6 proc. didinti miškų kirtimą.

Liepos pabaigoje siųsdamas Vyriausybei nutarimo projektą dėl miškų kirtimų normos aiškinamajame rašte K.Navickas ne tik išdėstė Miškų ūkio konsultacinės tarybos poziciją, bet ir pridėjo posėdžio protokolą. Taigi Vyriausybei nieko kito neliko kaip tik pasikliauti aplinkos ministro patikėtinių pateiktais argumentais.

Neatmestina, kad tokią poziciją ministras jautė ir, kaip jau anksčiau ne kartą elgėsi priimant svarbius sprendimus, išėjo kelių dienų atostogų. Kad būtų kaltas ne jis, o aplinka.

Brangūs paukštukai

Dienraštis rašė, kad, prieš tapdamas ministru, K.Navickas dešimt metų dirbo VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" (BAF), buvo vienas iš įstaigos dalininkų. Tiesa, tapęs ministru, tarp dalininkų neliko, bet pasiliko teisę juo vėl tapti, pabaigęs ministro karjerą.

Įstaiga daugelį metų su partneriais dalyvauja įvairiuose gamtosauginiuose projektuose, kurių bendra vertė – apie 40 mln. eurų. Visgi vienas iš pagrindinių BAF veiklos arkliukų – ES šalyse saugoma dėl išnykimo meldinė nendrinukė. Šios įstaigos pagrindiniai projektai siejami būtent su šiuo paukšteliu. Praėjusiais metais buvo patvirtintas projektas "Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje". Projekto vertė – beveik 4 mln. eurų.

Planuojama pirkti biomasės granuliavimo įrangą, žemės ūkio techniką, 100 ha žemės. BAF Šilutės rajone, kur bus vykdomas projektas, Drevernoje įsigijo tris senas arklides su žeme – čia bus įrengtas biomasės granulių cechas.

Prieš kelerius metus Lietuvoje vykusioje mokslininkų konferencijoje apie meldinę nendrinukę kalbėta, kad "Lietuvoje gyvena apie 50 patinėlių, jų buveinių vietos sumažėjo iki trijų – Žuvinto, Nemuno deltos ir Kuršių nerijos". Tiesa, kiti šaltiniai teigia, kad yra apie 100 patinėlių, tačiau nė vienas rimtas mokslininkas nedrįsta teigti, kad būtent tiek ir porų – meldinė nendrinukė fiksuojama tik pagal patinėlio giesmę.

Taigi suskaičiuokime: paukštukų programai skiriama apie 4 mln. eurų, vadinasi, vienam – vidutiniškai 40 tūkst.

Šioje istorijoje būta ir įdomios detalės. BAF pateiktuose dokumentuose Aplinkos ministerijai pavaldžiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai teigta, kad už 440 tūkst. eurų numatyta paukštuko translokacija. Šiais metais 50 meldinės nendrinukės jauniklių iš Baltarusijos pervežta į Lietuvą. Tačiau ES Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 61 punktas draudė tai daryti.

Išeitis rasta – aplinkos viceministras Martynas Norbutas kartu su kitų žinybų atstovais pasirašo dokumentą, kuris paukštukams atveria kelią į Lietuvą.

Milijonai – dešimtmečiui

2016 m. rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerijos paraiškų vertinimo komitete svarstymui pateikti aštuoni gamtosaugos projektai, finansuojami už Europos ir Lietuvos lėšas. Bene didžiausias biudžetas – 17 mln. eurų, iš kurių 7 mln. eurų teks pakloti iš šalies biudžeto vertės. Pareiškėjai – Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su partneriais, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Šios trys valstybinės institucijos ketina optimizuoti "Natura 2000" teritorijų tinklo apsaugą ir tvarkymą. Kitų projekto partnerių komisijai nebuvo pateikta.

Rengiant šį projektą, Aplinkos ministerija už 4 tūkst. eurų pasamdė kaip nepriklausomą konsultantą Žymantą Morkvėną, BAF direktorių, kuris pasiūlė pakviesti BAF įgyvendinti šį projektą.

K.Navicko vadovaujama ministerija tai ir padarė, nors BAF svarstant projektą nebuvo partnerė. Šiame projekte dabar BAF be jokių viešųjų atrankų tenka 3,233 mln. eurų, iš kurių 1,278 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto. Kas galėtų paneigti, kad ministras K.Navickas tokiu būdu savo buvusiai darbovietei neužtikrino ilgalaikio finansavimo?

Išskalbė mundurą

Plačiai nuskambėjo istorija, kaip K.Navickas 2017 m. pavasarį lankėsi Šilutės rajone, kur susitiko su savivaldybės atstovais, vietos turizmo organizatoriais. Pasirodo, ministras dalyvavo savo buvusio darbdavio, vieno iš BAF dalininkų ir direktoriaus Ž.Morkvėno organizuotame renginyje "Gamtinio turizmo traukos vietovės vystymas Nemuno deltoje – skambi frazė ar strateginė regiono vystymo kryptis?" Tačiau tai būta tik skambios frazės – iš tikrųjų K.Navickas su buvusiu savo viršininku Ž.Morkvėnu atvyko dėl BAF vykdomos ES ir Lietuvos biudžeto finansuojamos "LIFE Viva Grass" programos "Integruoto planavimo įrankio sukūrimas siekiant užtikrinti biologinės įvairovės gyvybingumą". Ž.Morkvėnas yra šio projekto vadovas, o K.Navickas anksčiau pagal šį projektą Kėdainių rajone, Josvainiuose yra skaitęs paskaitą "Atvirų buveinių palaikymo problemos".

Ministro kelionės aplinkybes tyrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Į dienraščio redakciją pateko komisijos vyresniojo patarėjo Tomo Čaplinsko rengto ir jo paties bei komisijos Tyrimų skyriaus vedėjos Aretos Miškinienės pasirašyto sprendimo projekto kopija. T.Čaplinskas buvo nustatęs net 34 faktines aplinkybes, sietinas su K.Navicko veika. Tačiau VTEK priimtame sprendime, kuriuo K.Navickas buvo išteisintas, juodu ant balto minimos jau ne 34, o tik 32 aplinkybės.

Kodėl iš projekto dingo dvi aplinkybės? Greičiausia todėl, kad projekte konstatuota, jog " priėmęs "VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" direktoriaus Ž.Morkvėno pasiūlymą dalyvauti 2017 m. birželio 2 d. Šilutės rajono savivaldybėje vykusiame renginyje, šiuo konkrečiu atveju K.Navickas neįvykdė savo paskirtimi prevencinio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų".

Taigi akivaizdu, kad iš komisijai pateikto projekto išmetus tyrimo metu nustatytas kelias faktines aplinkybes, kurios ministrui K.Navickui buvo akivaizdžiai neparankios, atsirado galimybė ministrą išteisinti.

Pajūrio merai: jis priminė apsimetėlį gamtosaugininką

Neringos ir Palangos merai neslepia, kad permainos Aplinkos ministerijos vadovybėje jiems suteikia vilties, kad pasikeitus ministrui tinkamo dėmesio sulauks ir unikali pajūrio gamta, ir kiti projektai.

Š.Vaitkus (kairėje) ir D.Jasaitis negaili kritikos atstatydintam aplinkos ministrui.

Priversti bylinėtis

Kad ir kaip keista, mažiausiai gyventojų turinti Neringa pirmauja socialinio būsto laukiančių žmonių miestų sąraše. Nors eilėje stovi tik 31 šeima.

Neringoje socialinio būsto problemą galbūt ir pavyktų greitai išspręsti, pastačius bent kelis butus, tačiau tą padaryti nėra lengva. Nors miestas yra užsitikrinęs ES finansavimą butams statyti Preiloje, tačiau Neringos savivaldybei dėl to tenka teisybės ieškoti teismuose.

"Teismų duris priversti varstyti ne kieno kito kaip tik buvusio aplinkos ministro K.Navicko dėka – būtent jis pagrindinis naujos statybos priešininkas. Nors pirmos instancijos teismą laimėjome, tačiau tai mūsų nedžiugina – nepanaudotas europines lėšas veikiausiai reikės grąžinti.

Jei taip atsitiks, prašysime K.Navicką patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nepanaudotas ES lėšas", – dienraščiui sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Politikas neslepia, kad, bandant su K.Navicku spręsti bet kokią Neringai aktualią problemą, būdavo sulaukiama ne konstruktyvaus dialogo, o absoliutaus neigimo.

Atsakymų neišgirdo

D.Jasaičiui susidariusi nuomonė, kad K.Navickas – viso labo apsimetėlis gamtosaugininkas.

"Nuvažiuodavome į ministeriją spręsti kokios nors problemos, ministras pažiūrėdavo po stalu, kažką numykdavo: "Taip, galbūt..." Jokio konkretaus atsakymo nesuteikdavo. Jei kam ir pritardavo, grįžę įsitikindavome, kad pasielgta atvirkščiai. Neringos meras esu šešerius metus, teko pažinti tris aplinkos ministrus. Du jų siekė dialogo, bandė kažką spręsti, ko negaliu pasakyti apie K.Navicką. Nagrinėjant teisės aktus, kuriuos jis patvirtino, būsimam aplinkos ministrui galiu tik užuojautą pareikšti, nes situaciją grąžinti į normalią būseną bus labai sunku", – kalbėjo Neringos meras.

Jam keista situacija ir dėl atliekų tvarkymo. Pasak mero, ministras tylėjo pakeitus teisės aktus: mokestis už atliekų vežimą į sąvartynus pabrangs nuo 5 iki 21 euro už toną. Nors K.Navickas teigė, kad tai numato ES direktyva, paprašius ją įvardyti, to padaryti nesugebėjo. "Jis net nesugebėjo paaiškinti, kam surinkti pinigai bus skiriami", – stebėjosi D.Jasaitis.

Vadina populistu

"Kai K.Navickas tik tapo ministru ir aš pirmąkart pas jį atvažiavau, supratau, kad jis yra ne profesionalas, o tiesiog didelis populistas.

Kai pabandžiau su juo kalbėti apie Neringos oro uostą, kuris neišnaudojamas, o į jį valstybė investavo daugybę pinigų, jo atsakymas buvo toks: "Mere, tai tu apie mane "nepaguglinai". Aš pats jį ir uždariau. Aš buvau tas, kuris stovėjo ten su plakatu ir gynė urvines antis."

Tada aš jam parodžiau nuotraukas iš Hitrou oro uosto Londone, kur kas dvi sekundes kyla boingai, o šalia sėkmingai peri urvinė antis – paukštis prisitaikė prie tokios aplinkos. O Neringoje lapės papjovė dvi urvinių ančių šeimas, bet ministrui tai neįdomu", – ironizuoja D.Jasaitis.

"Jis tapo ministru veikiausiai dėl to, kad stovėjo su plakatu ir koks nors politikas pagalvojo jam vietoj plakato duoti ministro kėdę – gal rėksnys kažką padarys. Deja, praktika vėl parodė, kad rėkiantys padaryti nieko negali. Jie tik sėdi naujoje vietoje, bet jau neberėkia, nes saugo šiltą vietą", – reziumavo Neringos meras.

Susidūrė su abejingumu

Panašios nuomonės apie K.Navicko "gamtosauginę veiklą" laikosi ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"Problemų, bendraujant su Aplinkos ministerija per K.Navicko kadenciją buvo labai daug. Nesu matęs tokio neaktyvumo, nesidomėjimo ir nenoro įsiklausyti į pajūrio problemas. Ministerija privalo pasirūpinti, kaip išsaugoti pajūrio krantus ateinančioms kartoms. Šį pavasarį jūrai nuplovus pagrindinį paplūdimį dešinėje jūros tilto pusėje, kilus pavojui, kad vanduo užtvindys miestą, ministerija miegojo letargo miegu.

Antai, po 2004 m. siautusio uragano "Anatolijus" prezidentė Dalia Grybauskaitė, tada ES komisarė, po mūsų vizito pas ją iš karto ėmėsi priemonių. Atsirado ES programa pajūrio krantams išsaugoti. Prezidentas Valdas Adamkus taip pat dėjo daug pastangų krantams išsaugoti. O K.Navickas, priešingai, nepadarė nieko", – dėstė Š.Vaitkus.

Palangos meras pamena, kad dėl krantų išsaugojimo ne kartą rašę laiškus K.Navickui, prašė sėsti prie bendro stalo ir spręsti, ką daryti, tačiau susidūrė su visišku abejingumu. Supratęs, kad nebus išgirstas, kreipėsi tiesiai į Vyriausybės kanclerį.

"Vyriausybė iškart sureagavo, iš rezervo skyrė lėšų krantinėms sutvarkyti. Tada jau atsibudo ir K.Navickas, ministerijos klerkai kvietė atvykti. Tačiau diskusija nebuvo pozityvi, viceministras Martynas Norbutas pakėlė rankas į viršų sakydamas, jog ministerija negali finansiškai prisidėti", – Š.Vaitkus sako taip ir nesupratęs, kokiu tikslu Palangos politikai tąkart buvo kviečiami atvykti.

Želdynai nerūpėjo

Merui nuostabą kelia ir K.Navicko teikimu priimtas nutarimas, leidžiantis privačiame sklype negavus savivaldybės leidimo kirsti plonesnius nei 20 cm storio želdinius: "Palangoje prie jūros privačiuose sklypuose dažniausiai auga jaunos pušys, ne storesnės nei 20 cm. Galima tik įsivaizduoti, kokia erozija atsiras iškirtus visus želdynus. Mes rašėme laiškus į Aplinkos ministeriją, bet nebuvo jokios reakcijos."

"Nuo 2002 m. esu Palangos tarybos narys, nuo 2011 m. – meras. Iki šiol nesu sutikęs nė vieno aplinkos ministro, kuris taip atsainiai būtų žiūrėjęs į gamtą, į pajūrį, į kopų išsaugojimą, kaip K.Navickas. Manau, kompetencijos stokojantis, jis buvo atsidūręs ne savo vietoje ir premjeras pasielgė labai teisingai jį atleisdamas", – kalbėjo Š.Vaitkus.

Neveiklumo kaina

Vienas ryškiausių K.Navicko nesugebėjimo valdyti situaciją pavyzdžių – beveik metus besitęsianti vadinamoji "Metrail" istorija. Ši bendrovė netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. t metalinių ir 500 t plastikinių pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių.

Gavę šiuos dokumentus iš "Metrail", gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.

Aplinkos ministerija įpareigojo pakuotes tvarkančias viešąsias įstaigas – Pakuočių tvarkymo organizaciją (PTO) ir "Žaliąjį tašką" šį mokestį sumokėti. Nė viena jų tokių lėšų neturi, tad joms gresia bankrotas, o Lietuvai – netvarkomų šiukšlių kalnai.

Beveik metus verslininkai bandė su K.Navicku rasti bendrą kalbą, siūlė pasirašyti taikos sutartį, numatančią surinkti papildomai pakuočių. Tačiau ministras problemą it karštą bulvę numetė pavaldiniams – Aplinkos apsaugos departamentui, o šis, kaip ir ministras, nesiryžta priimti jokių sprendimų.

Verslininkai – Lietuvos darbdavių konfederacija, asociacija "Investors' Forum", Lietuvos verslo konfederacija ir kiti neseniai kreipėsi į Seimą, prašydami inicijuoti parlamentinę kontrolę – įpareigoti Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą nedelsiant spręsti susidariusią situaciją.

Kiek milijonų eurų verslininkams, valstybei ir vartotojams kainuos ministro lūkuriavimas, dar neaišku.

Mokesčių mokėtojų pinigais teks padengti ir K.Navicko užsispyrimą atšaukti įsakymą ir dėl automobilių importo. Pernai vasarą įsigaliojęs įsakymas skaudžiai kirto iš JAV motorines transporto priemones į Lietuvą plukdantiems verslininkams, kai kurie jų savo veiklą perkėlė į užsienį. Teisininkai pašiurpo, kai pastebėjo, kad įsakymas prieštarauja ne tik daugybei teisės aktų, bet ir Konstitucijai. Tačiau K.Navickas nė nesiteikė klausyti jų argumentų, kol gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ministrui paaiškino, kad jis neteisus.

Automobilių importuotojų ieškiniai jau pakeliui į teismą. Jų suma gali sudaryti šimtus tūkstančių eurų. Žinoma, verslas prarado dar daugiau. Teismai greičiausiai patenkins prašymus dengti tik tas išlaidas, kurias verslininkai turėjo sumokėti už priverstinį automobilių parkavimą apmokestintose aikštelėse. Kiek nuvertėjo automobiliai, stovėję pusmetį ar daugiau, suskaičiuoti sunku.

K.Navickas liks prisiminimuose ir kaip kontroversiškai vertinamų reformų organizatorius. Aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų sujungimas į vieną teigiamai vertinamas net ir kai kurių ministro kritikų. Tačiau netrūksta kalbančiųjų, kad reforma tik pablogino padėtį, tarnybą paliko daug gerų specialistų, vadovaujamąsias pareigas užėmė savi žmonės, o pagrindinė funkcija – aplinkos apsauga – tapo dar blogesnė. Mažai pagyrų sulaukia ir garsioji miškų urėdijų reforma.