Pastaroji komisija vertino I. Trinkūnaitės ketinimus įsigyti buvusios ministrės vyro Mindaugo Navicko valdomą įmonę „LITLAB“ ir neleido atlikti tokio sandorio – investuotoja neatitiko nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

„VSD turima informacija buvo pagal kompetenciją pateikta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, kurios sprendimus tvirtina Vyriausybė savo nutarimu“, – į viešojoje erdvėje pasigirdusią kai kurių politikų kritiką reaguodamas Eltai nurodė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.

Kaip pranešta anksčiau, viešojoje erdvėje kilus abejonėms dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės bei jos sutuoktinio M. Navicko ryšių su I. Trinkūnaite ir V. Germanu, politikė nusprendė atsistatydinti. Ketvirtadienį prezidentas pasirašė dekretą dėl M. Navickienės atleidimo.

Visgi, netrukus po konservatorės pasitraukimo, dalis politikų ėmė kelti klausimus, kodėl M. Navickienė, o kartu ir kiti Vyriausybės atstovai, nebuvo įspėti dėl I. Trinkūnaitės bei V. Germano – jog šie gali kelti tam tikras reputacines rizikas.

„Vienas dalykas šioje situacijoje, kuris man irgi neduoda ramybės, yra klausimas, ką ministrė turėjo žinoti apie, sakykime, atskirų asmenų praeitį. Aš tikiu ministrės žodžiu, kad ji nežinojo apie plačiai aptarinėjamo asmens praeitį“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

„Turint minty, kad kai kurios institucijos Lietuvoje vykdo savo pareigą įspėti politikus nuo visokiausių rizikų, (...) (kyla klausimas – ELTA), kada tai tapo žinoma, ar tai pasirodė esant problema, kodėl ministrė nebuvo įspėta, kodėl aš nebuvau įspėta, kad galbūt ministrės aplinkoje yra žmonės, kurie kelia reputacinių rizikų“, – pažymėjo I. Šimonytė, tačiau nepanoro konkrečiai įvardinti, apie kokią instituciją ji kalba.

Apie tai, jog po šio skandalo tarnyboms reikės įsivertinti situaciją, kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Manau, kad ir tarnyboms yra apie ką pagalvoti – tarnyboms, kurios atsako už mūsų saugumą. Tikrai ateityje reikia išmokti šias pamokas ir dirbti kur kas sklandžiau, efektyviau, kad panašūs dalykai nepasikartotų“, – sakė jis.

Lietuvos bankas atlieka patikrinimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“. Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų apie įmonės veiklą.

Finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje. Pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja bendrauta retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.

Trečiadienį 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Po šios žinios ministrė paskelbė apie savo atsistatydinimą.