Parlamentas antradienį netekusiu galios pripažino Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir pakeitė kai kurias Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatas.

Priėmus šiuos pakeitimus Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šie sprendimai žymi „ne tik pagaliau sudėliotus taškus teisiniame reguliavime, bet ir tam tikrą lūžį mentalitete“.

„Priimti sprendimai reikalingi visų pirma tam, kad kultūros sektorius nepatirtų jokių trikdžių ar sukrėtimų po Konstitucinio Teismo nutarimo. Vis dėlto tai – ne tik įstatyminės bazės pertvarka, bet ir paties požiūrio į kultūrą bei jos finansavimą pokytis“, – Kultūros ministerijos paskelbtame pranešime cituojamas kultūros ministras.

Vis dėlto tai – ne tik įstatyminės bazės pertvarka, bet ir paties požiūrio į kultūrą bei jos finansavimą pokytis.

Anot jo, finansavimo pakeitimai leis kalbėti „ne apie kultūros rėmimą, bet apie investavimą į šią sritį, gebančią atnešti visokeriopos grąžos – nuo finansinės iki emocinės“.

Praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.

Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.