„Konstitucinis Teismas patvirtino tai, ką ne kartą sakė prezidentas. Ankstesnės konservatorių partijos vadovybės iniciatyva sudaryta laikinoji komisija pažeidė Konstituciją, o visa jos veikla buvo skirta susidoroti su apie ketinimą kandidatuoti antrai kadencijai paskelbusiu valstybės vadovu“, – BNS penktadienį sakė Frederikas Jansonas.

„Rinkimų rezultatai vienareikšmiškai parodė, kad Lietuvos žmonės tai matė ir suprato. O Konstitucinis Teismas šiandien šioje istorijoje padėjo galutinį tašką“, – pridūrė jis.

KT penktadienį konstatavo, kad Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti VSD pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai.

Jo teigimu, Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

Anot teismo nutarimo, Seimas gali sudaryti laikinąją tyrimo komisiją tik gana apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti. Tai darant turi būti aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, taip pat – kokią informaciją apie kokius valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus bei kokias problemas būtina surinkti.

Tuo metu 2023 metų spalį Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, KT vertinimu, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos.

Rinkimų rezultatai vienareikšmiškai parodė, kad Lietuvos žmonės tai matė ir suprato. O Konstitucinis Teismas šiandien šioje istorijoje padėjo galutinį tašką.

Tokiu būdu sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus ir ieškoti kitų institucijų, jų pareigūnų ir asmenų galbūt padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų, užuot surinkus reikalingą informaciją problemai spręsti ir pateikus siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

Pernai priimtose parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus, kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais, o tuometinis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.

Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.

Liberalų lyderė: apie Vytauto Bako šališkumą žinota, VSD komisijos reikėjo dėl pranešėjo apsaugos

Liberalų sąjūdžio lyderė ir praėjusios kadencijos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad apie Vytauto Bako šališkumą VSD pranešėjo parlamentinėje komisijoje žinota, o komisijos sudarymas buvo svarbus dėl pranešėjo instituto apsaugos.

„Man pranešėjo klausimas apskritai ir visas tyrimas, visa ši istorija nuo pradžių buvo apie pranešėjo instituto apsaugą. Ji atrodė svarbi ir iki šiol iki galo neišspręsta, palikta ta tema pilkojoje zonoje“, – penktadienį BNS sakė politikė.

„Taip, buvo klausimų dėl V. Bako kaip tos komisijos pirmininko nešališkumo, galiu patvirtinti. Tas buvo žinoma, tuo metu tokia buvo Seimo valia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Komisija buvo ne vieno žmogaus, Seimo narių tam tikra grupė, tai vienas dalykas. Dėl paties klausimo, tuo metu atrodė svarbu ir iki šiol svarbu dėl pranešėjo instituto, kad būtų daugiau aiškumo ir daugiau atsakymų į klausimus. Dėl to tokios komisijos sudarymas iš principo atrodė svarbus žingsnis“, – kalbėjo politikė.

Anot jos, vienas iš praktinių komisijos darbų rezultatų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete registruotas su pranešėjo istorija susijęs projektas, kuriuo siekiama stiprinti žvalgybos ombudsmeno institutą.

„Čia kad ir netiesioginis, bet paraginimas Seimui skirti daugiau dėmesio ir sureglamentuoti žvalgybos ombudsmeno darbą taip, kad pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių būtų užtikrinta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

A. Širinskienė: konservatoriai turėtų atsiprašyti

Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė džiaugiasi, jog šioje istorijoje buvo padėtas taškas. Seimo narės manymu, buvusi valdančioji dauguma su konservatoriais priešakyje siekė pasinaudoti parlamentiniu tyrimu rinkimų laikotarpiu, todėl dabar turėtų atsiprašyti dėl anksčiau priiminėtų sprendimų.

„Džiaugiuosi, kad KT patvirtino tai, kas buvo kalbama praktiškai formuojant tą komisiją, dėl ko opozicija ir nedalyvavo komisijos veiklose“, – Eltai penktadienį sakė A. Širinskienė.

Sakyčiau, aklai užsimerkus prieš rinkimų įkarštį, matyt, Ingrida Šimonytė ir konservatoriai pervažiavo per visas specialiąsias tarnybas.

„Komisija su plačios apimties klausimais, savo politikavimu ir bandymu daryti įtaką rinkimų kampanijai ir tada atrodė antikonstitucinė. Labai džiaugiuosi, kad dabar KT padėjo toje visoje šmeižto kampanijoje tašką, nes iš esmės buvo bandoma apšmeižti ir G. Nausėdą, buvo paliesti ir specialiųjų tarnybų vadovai, jie taip pat buvo apšmeižti komisijos išvadomis. Sakyčiau, aklai užsimerkus prieš rinkimų įkarštį, matyt, Ingrida Šimonytė ir konservatoriai pervažiavo per visas specialiąsias tarnybas“, – situaciją komentavo A. Širinskienė, vildamasi, jog Seimas pasimokys iš buvusios kadencijos klaidų.

KT savo nutarime atkreipė dėmesį į tai, jog laikinajai tyrimo komisijai vadovavo buvęs Seimo narys V. Bakas, 2019 m. prezidento rinkimų metu vadovavęs tuometinio kandidato Sauliaus Skvernelio štabui. Tai, teismo manymu, galėjo kelti pagrįstų abejonių dėl komisijos veiklos ir jos informacijos objektyvumo.

A. Širinskienė mano, jog V. Bakas nuoširdžiai norėjo ištirti pranešėjo T. Gailiaus liudijime pateiktą informaciją, tačiau juo pasinaudojo konservatoriai, kurie turėtų atsiprašyti prezidento ir institucijų dėl paskleisto šmeižto.

„Žinant Vytautą, su kuriuo dirbome dvi kadencijas, vienoje frakcijoje esame buvę – manau jis tikrai buvo įsitikinęs, kad tą reikalą reikia ištirti. Nemanau, kad jis dalyvavo Šimonytės rinkimų kampanijoje. Tiesiog jo paieškomis pasinaudojo konservatoriai“, – kalbėjo parlamentarė.

„Kas turėtų atsiprašyti visų, tai pagrindinė tuometinė valdančioji frakcija su savo buvusia vadovybe, kurios dabar Seime irgi nėra. Nes jų žmonių balsais buvo priiminėjami sprendimai ir tie žmonės tikrai inspiravo visą tą komisiją, jos veiklą. Ne V. Bakas turėtų atsiprašinėti, o Gabrielius Landsbergis ir I. Šimonytė“, – pažymėjo A. Širinskienė.

VSD pranešėjo komisijoje dirbęs Matas Maldeikis: KT nenagrinėjo to, ką ištyrė komisija

VSD pranešėjo informaciją tyrusioje Seimo komisijoje dirbęs konservatorius Matas Maldeikis teigia, kad KT nepaneigė pačių tyrimo išvadų.

„Konstitucinis Teismas nagrinėjo procedūrinius klausimus, tačiau niekaip nenagrinėjo tų klausimų, kurie buvo ištirti, ir to, ką liudijo atėję institucijų atstovai“, – penktadienį BNS sakė parlamentaras.

„Gerbiu KT išvadą, nes ji formuoja tam tikrą doktriną apie tai, kaip turi funkcionuoti komisijos Seime, manau, tai klausimas ateities komisijoms, tačiau paties fakto ir tos informacijos, kuri buvo surinkta komisijos apie visą tą politinį lauką, kurį turėjome pranešėjo kontekste, liko nepaneigta“, – BNS sakė M. Maldeikis.

„Dėl to tos insinuacijos, kad buvo paneigta tai, kas buvo išnagrinėta, yra netiesa“, – pridūrė jis.

Konservatorius pakartojo manąs, kad reikėtų išviešinti visą tyrėjų surinktą medžiagą, kad „Lietuvos piliečiai patys susidarytų įspūdį ir nuomonę apie tai, kas surinkta, ir apie mūsų politinį lauką“. Tą padaryti jis siūlė ir pernai patvirtinus turimo išvadas, tačiau VSD sutikimo nedavė.

„Esu įsitikinęs, kad su ta informacija, kuri surinkta, anksčiau ar vėliau vis daugiau žmonių susipažins, vis daugiau Seimo narių ateis ir perskaitys, nauji Seimo nariai ir tai įeis į istoriją. Bet kokiu atveju tai, kas surinkta, nėra vienos dienos klausimas“, – teigė M. Maldeikis.

„Iš esmės pranešėjo komisija ir jos išvados yra apie tai, kaip disponuojama pas mus informacija valstybėje. Tai nėra koks nors konservatoriai prieš prezidentą, koks nors asmeniškumų laukas, ne, visų pirma apie tai, kaip mūsų tėvynėje disponuojama informacija ir ja naudojamasi, ir dažnai nepasakoma kitoms institucijoms, kurios privalėtų tai žinoti, labai svarbios informacijos, kuri reikšmingai keičia mūsų politinį lauką“, – aiškino konservatorius.

„Čia yra apie tai, kaip funkcionuos valstybės dešimtmečius į priekį. Esu tikras, kad komisijos padarytas darbas ateityje lems dalykus“, – kalbėjo politikas.

Premjero patarėjas: KT sprendimas parodė, kad pranešėjo komisija sukurta siekiant politinių tikslų

Premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas sako, kad KT sprendimas parodė, jog praėjusios kadencijos valdantieji, pažeisdami įstatymus, bandė pakenkti prezidentui G. Nausėdai.

„Šis KT sprendimas yra labai svarbus ir gerbtinas. (...) Akivaizdu, kad tuometiniai valdantieji komisiją sukūrė ir ją naudojo politiniams tikslams, pažeisdami įstatymus, bandė pakenkti pareigas einančiam ir rinkimuose dalyvaujančiam prezidentui“, – penktadienį BNS sakė J. Argustas.

„Tuometinė valdančioji dauguma su konservatoriais priešakyje savo politinius tikslus iškėlė aukščiau mūsų valstybės interesų, dabar galėtų bent jau atsiprašyti ir paaiškinti, kodėl taip darė“, – pridūrė jis.

Anot patarėjo, komisijos darbas ir jos išvados padarė reputacinę žalą nagrinėtoms institucijoms.

„Bandymas purvais taškyti prezidentą ar kitas institucijas, ar tai būtų VSD, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, tai darė reputacinę žalą, jas bandyta supriešinti, ir toks precedentas labai neigiamai vertintinas“, – sakė J. Argustas.

„KT sprendimas yra ir pamoka, ir įrodymas ateičiai, kad, kieno bebūtų valdančioji dauguma, nedera piktnaudžiauti parlamente turint daugumą kuriant šališkas komisijas ar kitaip prisidenginėti siekiant kurstyti įtampas tarp valdžios šakų, naudoti kaip įrankį rinkimams“, – kalbėjo jis.

Pranešėjas Tomas Gailius: ir geriausią darbą galima sugadinti blogai jį išpildžius

Pats pranešėjas Tomas Gailius įžvelgia institucijų, tarp jų – ir parlamento – negebėjimą tinkamai atlikti savo darbo.

„Bėda, kad mūsų valstybėje institucijos tinkamai neatlieka savo darbo, ir viskas. Ar tai Seimas būtų, ar teisėsauga, ar prokuratūra, ar teismai“, – BNS penktadienį sakė T. Gailius.

„Yra teisininkai, yra departamentai, kurie tuos klausimus turi įvertinti, daryti viską pagal teisės normas. O bet kokį ir geriausią darbą, įstatymą galima sugadinti blogai jį išpildžius“, – pažymėjo jis.

VSD anksčiau dirbęs politikas sakė nesudarinėjęs komisijos ir jos klausimų, nežinantis teisinių smulkmenų, tik teikęs Seimo sudarytai komisijai informaciją.

„Tokia mintis, o teismų sprendimus reikia gerbti“, – nurodė T. Gailius.

VSD: KT sprendimas dėl pranešėjo komisijos tik patvirtino anksčiau išsakytą poziciją

VSD sako, kad KT sprendimas dėl vadinamosios pranešėjo komisijos tik patvirtino anksčiau išsakytą poziciją.

VSD anksčiau šias išvadas vadino nepagrįstomis ir nemotyvuotomis.

„Konstitucinio Teismo nutarimas patvirtino VSD skelbtą poziciją minimo tyrimo atžvilgiu“, – rašoma penktadienį pateiktame komentare.

Plačiau žvalgyba teismo sprendimo nekomentavo.

V. Bakas: nepaisant KT sprendimo, Seimo komisijos išvados išlieka reikšmingos

Nepaisant KT sprendimo, VSD pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos išvados yra reikšmingos, teigia buvęs šios komisijos pirmininkas V. Bakas.

„Nepaisant teismo sprendimo, komisijos išvados išlieka reikšmingos. Jos kelia svarbius klausimus dėl to, kaip 2018–2019 metais galėjo būti renkama informacija apie prezidento rinkimų kandidatus, kokią įtaką darė baltarusiškomis trąšomis prekiaujantys asmenys kandidatui ir prezidentui, ar žvalgybos institucijų veiksmai buvo tinkamai kontroliuojami, ar valstybė užtikrino pranešėjo apsaugą“, – penktadienį feisbuke KT nutarimą pakomentavo buvęs politikas.

„Tai liečia ne tik vieną konkretų atvejį, bet ir platesnę sisteminę problemą – institucijų atsakomybę, valdžių balansą bei piliečių pasitikėjimą demokratija“, – pabrėžė jis.

„Šioje situacijoje Konstitucinio Teismo išvados įgauna platesnę reikšmę, nes jos nubrėžia ribas parlamentinei kontrolei ir formuoja precedentą, kaip galima tirti žvalgybos veiklą bei jos sąsajas su politiniais procesais. Tačiau kyla klausimas, ar šios ribos nebuvo apibrėžtos per siaurai ir ar tokiu būdu nepakenkta pačiai Konstitucijos dvasiai – tai yra siekiui užtikrinti skaidrumą ir viešojo intereso apsaugą“, – penktadienį svarstė V. Bakas.

„Seimo tyrimo galios ribojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių – ateityje parlamentas gali neturėti įrankių tirti jautrių, visuomenei svarbių klausimų. Mano vertinimu, Lietuvoje žvalgybos ir rinkimų kontrolė yra menkai įgyvendinama: po kiekvienų rinkimų kyla klausimų dėl finansavimo, interesų grupių įtakos, tačiau atsakymų dažnai nesulaukiame“, – tvirtino jis.

Anot buvusio politiko, jau susiformavo pavojinga situacija, kai valstybės pareigūnai gali neliudyti Seimui, neteikti dokumentų ar net elgtis selektyviai su informacija.

„Tokia padėtis silpnina ne tik parlamentinę kontrolę, bet ir pačią demokratijos kokybę“, – sakė V. Bakas.

Jo vadovaujamai komisijai liudyti atsisakė prezidentas G. Nausėda. Tuometį VSD direktorių Darių Jauniškį, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Liną Pernavą komisija kaltino neteikus reikalingos informacijos.

„Jeigu siekiame vakarietiškų standartų, turime ne mažinti Seimo kontrolės galią, o priešingai – įtvirtinti parlamentinių tyrimų instituciją su realiomis teisėmis, grįstą tarptautine praktika, kad tyrimai būtų visapusiški, objektyvūs ir skaidrūs“, – teigė V. Bakas.

Jis taip pat atmetė KT teiginius, kad pagrįstų abejonių dėl parlamentinės komisijos darbo ir jos surinktos informacijos objektyvumo kelia tai, jog Seimo laikinajai komisijai pirmininkavo asmuo, 2019 metais vadovavęs kandidato į prezidentus S. Skvernelio rinkimų štabui, todėl pagal Seimo pavedimą turėjo aiškintis, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.

„(...) ar pats Konstitucinis Teismas tinkamai įvertino savo sudėties nešališkumo riziką, ypač turint omenyje, kad du šį nutarimą pasirašę teisėjai (Gintaras Goda ir Giedrė Lastauskienė) į teismą buvo paskirti prezidento, kurio veiksmai, be kita ko, buvo tyrimo objektas?“ – klausė V. Bakas.