Vaikams – nesektinas pavyzdys

Tai buvo neeilinė Seimo diena ne tik todėl, kad buvo paskutinė pratęstoje Seimo rudens sesijoje. Prieš sugiedant himną parlamente visuomet užverda toks įstatymų priėmimo katilas, kad Seimo nariai spaudo balsavimo mygtukus kaip pianistai klavišus. Paskui tą skubos darbą neretai tenka perdaryti, bet azartas paskutinę dieną užbaigti pradėtus darbus vis tiek nenumaldomas. Užvakar įprastas scenarijus skyrėsi dar ir tuo, kad tarp beveik vienbalsiai priimtų įstatymų buvo ir tokių, kur priešininkų jėgos buvo beveik lygios, o teisės akto svarba didžiulė visai valstybei.

Maža to, situaciją kaitino tai, kad vakare laukė jau kelis mėnesius besitęsiančio trilerio dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus žadėta atomazga. Ją daugmaž buvo galima prognozuoti, ir prognozės išsipildė. Tačiau kuo baigsis kovos dėl Prezidento veto, nebuvo aišku iki paskutinės minutės.

Nuo ryto Seimo posėdžių salėje buvo vos kelios tuščios kėdės, o tai labai reta. Kiekvienas balsas buvo aukso vertės. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nesitraukė iš Seimo salės, net jei tai reiškė, kad pusantros valandos vėluos į paskirtą susitikimą pas Prezidentą.

Prie salės šoninių mikrofonų rikiavosi eilės norinčių kuo nors pasipiktinti. Štai socialdemokratas Algimantas Salamakinas ragino nesityčioti iš Seimo statuto. Petras Gražulis šaukė, kad reikia išlaisvinti nepriklausomą žiniasklaidą, turėdamas omeny LRT įstatymo pataisas, tik jomis nacionalinis transliuotojas, atvirkščiai, būtų ne išlaisvintas, o suvaržytas. Susikirsta, kurie komitetai bus pagrindiniai svarstant projektą. Seimas šiuo klausimu iš ryto manė vienaip, po pietų – jau kitaip.

Dalis parlamentarų, susibūrę salės pakraščiuose ar tiesiog palinkę vieni prie kitų salėje, dar derino taktikas, o paskelbus balsavimą vienoje salės pusėje pasigirsdavo komanda "už", kitoje "prieš", kad tik kas nesusipainiotų. O taip ir nutinka. Socialdemokratas Bronius Bradauskas pareiškė netyčia ne tą paspaudęs. Kiekvienas balsas labai svarbus, tad pasigirdo dešiniųjų plojimai.

Argumentai pylėsi visokie – ir aukščiau juostos, ir žemiau. Paminėta, kad ir dabar kiekviena Greta (turint omeny Ramūno Karbauskio artimą partijos narę Gretą Kildišienę) gali tapti Seimo nare, tai kas bus nuleidus kartelę?

Iš Seimo balkono visą tą kakofoniją stebėjo nustebę Vilniaus Šeškinės mokyklos antrokai. "Reikėtų uždrausti vaikų ekskursijas į Seimą, kad nematytų tokio blogo pavyzdžio ir nuo mažens nenusiviltų aukščiausia valstybės institucija", – tarstelėjo politinį turgų stebėjęs vienas Seimo vizitatorius.

Reikėtų uždrausti vaikų ekskursijas į Seimą, kad nematytų tokio blogo pavyzdžio ir nuo mažens nenusiviltų aukščiausia valstybės institucija.

Kartelė išsilaikė

Pasibaigus mūšiui dėl darbotvarkės užvirė diskusijos dėl rinkimų kartelės. Prezidentas vetavo pataisas dėl jos mažinimo nuo 5 iki 3 proc. partijoms, ir nuo 7 iki 5 proc. koalicijoms. Valdantieji tikina, kad taip Seime būtų atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui. "Tos valstybės, kur gyvena laimingiausi žmonės, turi 2–3 proc., 1 proc.", – valdančiųjų valstiečių nuomonę reprezentavo Dainius Kepenis.

Matyti save kitų šalių kontekste reikia, tik faktus būtina pateikti tiksliai. Rinkimų sistemos nevienodos, kai kuriose šalyse parlamentarai renkami tik pagal sąrašą. Bet net neišskiriant rinkimų sistemų, Europos Komisijos Venecijos komisijos ataskaitoje pateikiamais duomenimis, net penkiolika iš 28 ES šalių nusistačiusios 4–5 proc. barjerą, tarp jų – vokiečiai, belgai, austrai, švedai, kurių prie nelaimingų žmonių priskirti negalima.

Opozicinių konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas atkirto, kad bandymas įveikti Prezidento veto yra ne nuoširdus noras padidinti demokratijos Lietuvoje, o noras išspręsti tam tikrus grupinius interesus. Opozicija neabejoja: "valstiečiai" stengiasi ne dėl demokratijos, o dėl savo koalicijos brolių "socialdarbiečių", kuriems nesišviečia perkopti 5 proc. Be to, žemesnė kartelė reikštų didesnį chaosą Seime, atvertų į jį duris radikalioms politinėms jėgoms, pavyzdžiui, jei būtų buvęs 3 proc. barjeras, 2008–2012 m. Seime būtų sėdėjęs ir Algirdo Paleckio "Frontas".

Valdantiesiems atmesti Prezidento veto pritrūko vieno balso. Tuoj imta vardyti, kas tie keturi nebalsavę iš valdančiosios daugumos. Trys – Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovai, vienas – iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos.

Netrukus po balsavimo Povilas Urbšys, Valentinas Bukauskas ir Mindaugas Puidokas registravo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlo 4 proc. kartelę partijoms ir 6 proc. koalicijoms. Tačiau, žurnalistams sakė LVŽS pirmininkas R.Karbauskis, prie šio klausimo šis Seimas greičiausiai nebegrįš, mat likus metams iki rinkimų gali svarstyti tik tokį rinkimų tvarkos pakeitimą, kuris rekomenduojamas Europos Tarybos (ET), priešingu atveju pažeistume Venecijos komisijos rekomendaciją. Pasak R.Karbauskio, ET rekomenduoja visoms šalims, kurios laiko save demokratinėmis – 3 proc. kartelę. Na, ET formuluotę ir čia derėtų pateikti tiksliau.

R.Karbauskis nepraleido progos priminti, kad konservatorių, kurie taip garsiai plojo nepavykus atmesti Prezidento veto, balsais 2000 m. priimtas sprendimas atsisakyti antrojo turo Seimo rinkimuose likus trims mėnesiams iki rinkimų. Jis piktinosi, kad prieš pat balsavimą jam ir kitiems valdantiesiems skambino Prezidento patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis ir agitavo palaikyti veto.

Po pergalės Seime Prezidento patarėjas P.Mačiulis prabilo apie esminę rinkimų sistemos peržiūrą, kuri, žinoma, turėtų vykti ne rinkimų išvakarėse. (Seimo kanceliarijos / O. Posaškovos nuotr.)

P.Mačiulis to neneigė ir sakė, kad Prezidentas įsipareigojo palaikyti dialogą su visais politikais, tad ir bendraujama. Prezidento patarėjas kartelės nuleidimą lygino su situacija, jei, pavyzdžiui, šiais metais Katare vyksiančiame futbolo čempionate silpnesnės komandos paprašytų praplatinti vartus, nes jos į vartus nepataiko.

Jis prabilo ir apie esminę rinkimų sistemos peržiūrą, kuri, žinoma, turėtų vykti ne rinkimų išvakarėse. Tai jokia naujiena, jau seniai tai siūlo šią sritį analizuojantys ekspertai, politologai. Ne vienoje demokratinėje valstybėje sėkmingai veikia sistema, kai yra ne viena, o kelios daugiamandatės apygardos. Tokiu atveju išliktų ir regioniškumo principas, reikšmingesnis taptų reitingavimas, atsirastų galimybė laimėti balsų ne vienam laimėtojui, kaip kad dabar vienmandatėse apygardose, bet ir kitiems daug balsų gavusiems kandidatams. Tačiau R.Karbauskis jau įsijautė į rinkėjų teisių gynėjų vaidmenį ir šaukia, kad valstiečiai neleisią naikinti vienmandačių apygardų ir kenkti demokratijai.

Ministras – įspūdingas

Sesijos pabaigoje giedant himną, daugiau kaip pusės parlamentarų salėje jau nė nebuvo. Toliau karštosios politinės dienos siužetinė linija persikėlė į valdančiųjų koalicinės tarybos posėdį. Nors diskutuota kelias valandas, valdantieji demonstravo ramybę ir vienybę.

Beje, jau nuo pat ryto pagrindinis jo herojus – susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodė linksmas ir ramus. Ko tokiam nebūti, kai ir premjeras, ir LVŽS pirmininkas R.Karbauskis pareiškia, kad ministras – puikus, o jo darbai pavadinti net įspūdingais.

Kažkam kažkas nepatinka? Gal kerštaujama už įspūdingus darbus, įtaria valdantieji ir visus priekaištus ministrui vadina fake news. Jie šaiposi, kad Prezidento paminėti neva ministro įdarbinti 20 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai artimų asmenų – tai kažkieno pusseserės vyro vaiko anūkas, įdarbintas "Lietuvos pašte" laiškininku ir panašiai. Subliūško ir kaltinimai neva J.Narkevičius išasfaltavo kelią savo partijos nario namų link – paaiškėjo, kad tai buvo jo pirmtako Roko Masiulio sprendimas. Be kita ko, paskelbta, kad ir R.Masiulis, kaip ir dabartinis ministras, nevengė valgyti už pavaldžių ministerijai įstaigų pinigus. Dėl brakonieriavimo J.Narkevičius irgi kaltintas nepagrįstai. O pakeitęs "Lietuvos pašto" valdybą jis, valdančiųjų įsitikinimu, išgelbėjo Vilniaus ir Kauno centrinių paštų pastatus nuo išparceliavimo.

Ypač Prezidentui tai turėtų būti pamoka – skelbti tik patikrintus faktus. Antra vertus, įprasta taktika vienu faktu bandyti užtemdyti kitus. Tokioje kontrargumentų lavinoje bandoma paskandinti premjero namų link nutįsusį asfaltą, J.Narkevičiaus rinkimų apygardos keliams skirtą papildomą finansavimą, gėdą tarptautinėje kelininkų konferencijoje, kai angliškai nemokantis ministras neatliko darbo, kuriam valstybės buvo komandiruotas į Dubajų, piktnaudžiavimą Seimo bendrabutyje apgyvendinant suaugusią dukrą, kai šeima turi butą Vilniuje ir namą Trakuose.

Kas toliau?

Nepaisant, kad valdančioji dauguma ir premjeras nepakluso Prezidento valiai, S.Skvernelis tikina, jog valdančioji dauguma nejaučia priešpriešos Prezidentui ir siekia konstruktyviai bendradarbiauti, o nesutarimus teks užglaistyti, nes, pasak jo, mūsų valstybėje yra trys valdžios institucijos – parlamentas, prezidentas ir Vyriausybė, tad jų pozicijos ir interesai turi būti derinami.

Tačiau Prezidentas yra užsiminęs, kad jei susisiekimo ministras bus išsaugotas, šalies vadovas atsigręš į premjerą. Kaip tai atrodys praktiškai, kol kas neaišku.

Geriausią patarimą Gitanui Nausėdai išsakė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – J.Narkevičius apskritai neturėjo būti paskirtas ministru, o Prezidentas paveikti ministrų pareigybes gali, tereikia išnaudoti konstitucines galias. Skirdamas Vyriausybę per savo patarėją G.Nausėda yra sakęs: ministrai gavo pasitikėjimo kreditą, taip pat įsipareigojo atlikti konkrečius darbus. Jeigu darbai nevyks – Prezidentas pasirengęs ministrus keisti. Tačiau kaip tai padaryti, jei jie nesitraukia net sulaukę Prezidento nepasitikėjimo? Juolab šiuokart R.Karbauskis ir S.Skvernelis kalba vienu balsu. Maža to, premjeras pareiškė, kad jei dalyvaus Seimo rinkimuose, tai tik su LVŽS.

Kad iš Simono Daukanto aikštės premjerui padvelkė šalčiu, pasijuto vakar prezidentūrai atsisakius komentuoti S.Skvernelio siūlymą Ekonomikos ir inovacijų ministru skirti jo patarėją Luką Savicką, kol nėra oficialaus teikimo. Premjeras tikino, kad apie šią kandidatūrą su Prezidentu jau kalbėta, o kitą savaitę sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje valdantieji jau numato naujo ministro priesaiką.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus dr. Vitalio Nakrošio manymu, dabar Prezidentui reikėtų elgtis nuosekliai, laikytis savo pozicijos ir ieškoti naujų galimybių. Jų gali atsirasti, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pareikš sprendimą dėl premjero ir susisiekimo ministro, ar reikės skirti naują Vyriausybės narį.

"Prezidento ir valdančiųjų santykių atšalimas neišvengiamas ir dėl J.Narkevičiaus, ir dėl veto. Neaišku, kiek tai peraugs į konfrontaciją. D.Grybauskaitė griežtai pasisakydavo, nevengdavo konfrontuoti su valdančiosiomis daugumomis. G.Nausėda nuosaikesnis. Ar tai gerai, sunku pasakyti. Svarbu, koks tikslas: pasiekti sprendimus ar sumažinti valdančiųjų nepopuliarumą. Bet dar liko laiko iki rinkimų, ir reikia išlaikyti tiltus tarp aukščiausios valdžios institucijų, nes be jų sunku pasiekti rezultatų", – sako V.Nakrošis ir priduria, kad gerą patarimą Prezidentui davė "Dviračio žinios" – kaip kad D.Grybauskaitės laikais įdarbinti budelį, kuris galvas kapotų.