"Šiandien pralaimėjome visi", "Pasipjovėme ir skirstomės", "Negalėjau balsuoti už teisines nesąmones", – tokiomis replikomis baigėsi posėdis, kuriame svarstyti nauji pasiūlymai dėl Tautinių mažumų įstatymo.

Pateikė 12 siūlymų

Seimo Žmogaus teisių komitetas vakar svarstė Seimo pirmininko pavaduotojo, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus suformuluotus naujus Tautinių mažumų įstatymo projekto siūlymus. Seimas ankstesnį įstatymo projektą turėjo svarstyti dar birželio viduryje, tačiau Socialdemokratų partijos frakcija pasiūlė išbraukti šį klausimą iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. J.Narkevičius tuomet tai pavadino valdančiosios koalicijos partnerių noru apgaudinėti Lietuvos piliečius. Vis dėlto tokiu būdu jis gavo laiko, jo paties vertinimu, teikiamam įstatymo projektui patobulinti.

Tikimasi, kad prie Tautinių mažumų klausimo bus grįžta liepos 8 d. Seimo plenariniame posėdyje, nors kol kas į jo darbotvarkę įrašytas tik klausimas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto. Žmogaus teisių komitetas po balsavimo siūlys Seimo nariams pritarti septynioms J.Narkevičiaus siūlytoms įstatymo projekto nuostatoms, nepritarti – penkioms.

Vakar posėdyje dalyvavo penki iš devynių komiteto narių. Komiteto pirmininkas LLRA atstovas Leonardas Talmontas ir Darbo partijos atstovas, komiteto narys Sergejus Ursulas vieningai balsavo už siūlymus, prieš nuosekliai balsavo socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė, kai kuriuos siūlymus palaikė, kai kuriuos atmetė arba susilaikė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Egidijus Vareikis. Visi liko posėdžiu nusivylę.

Grąžina dvikalbes lenteles

J.Narkevičius siūlo, kad į Tautinių mažumų įstatymą būtų įtraukta nuostata, jog tautinių mažumų atstovai turi pareigą saugoti ir gerbti valstybinę lietuvių kalbą bei kultūrą, lietuvių ir kitų tautybių tradicijas, nepažeisti kitų žmonių teisių. Taip pat įstatymo projekte numatoma, kad tautinės mažumos turi teisę visų rūšių informacinius leidinius leisti gimtąja kalba, konkretizuojamos sąvokos dėl teisės steigti asociacijas, įvardijama tautinių mažumų teisė dalyvauti valdant šalį.

Projekte pažymima, kad bendraujant, šalia valstybinės kalbos, gali būti vartojama gimtoji kalba, o tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gali būti informaciniai ir viešieji užrašai mažumų kalba šalia valstybinės. Šiems siūlymams, apsikeitus aštriomis replikomis, komitetas pritarė.

Balsavimas nulėmė, kad nepritarta siūlymams koreguoti ankstesniame įstatymo projekte jau esančią nuostatą, numatančią teisę ugdytis gimtąja kalba ir jos mokytis, skirsniui, detalizuojančiam teisę į susirinkimus, bei skirsniui, apibrėžiančiam žodžio bei minties laisvę. Nepritarta ir siūlymui į įstatymą įtraukti nuostatas, reglamentuojančias teisę viešai naudoti tautinę simboliką ir heraldiką bei savo lėšomis steigti formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigas.

"Visi pralaimėjo"

A.M.Pavilionienės įsitikinimu, iš esmės visi šie siūlymai yra pertekliniai, siūlomos nuostatos ir taip numatytos Švietimo, Susirinkimų, Valstybinės kalbos ir kituose įstatymuose ar Konstitucijoje. Socialdemokratės požiūriu, lenkai tokiais siūlymais siekia tautines mažumas padaryti ne lygiaverte visuomenės dalimi, bet išskirtine.

"Visi yra Lietuvos piliečiai, kodėl reikia išskirti tautinių mažumų atstovus? Nejaugi dabar jie, pavyzdžiui, neturi gerbti lietuvių kalbos ar mūsų valstybės? Tai yra teisinės nesąmonės", – J.Narkevičiui pristatant siūlymus komentavo A.M.Pavilionienė. LLRA atstovas į jos replikas atsakydavo, kad ji tik nori įdiegti nuomonę, jogTautinių mažumų įstatymas yra apskritai nereikalingas.

R.Šalaševičiūtė pripažino, kad balsuodama už kai kuriuos siūlymus darė "didelių nuolaidų", nes tikėjosi, jog lenkų tautinei mažumai labai svarbus įstatymo projektas suvienys įstatymų leidėjus. "Maniau, kad mes šiandien apsispręsime. Tačiau išėjo taip, kaip išėjo", – pridūrė R.Šalaševičiūtė.

E.Vareikis po posėdžio sakė, kad jam buvo "labai liūdna". Jo manymu, J.Narkevičiaus siūlomas įstatymo projektas tik didina atskirtį visuomenėje, sudaro nepasitikėjimo atmosferą.
"Tikėjausi, kad susitiksime susitaikyti, bet tik susipjovėme ir išsiskirstome. Noriu, kad mes pagaliau suprastume, kad vieni kitiems esame vertybė, nenorime nieko blogo", – kalbėjo E.Vareikis.

Komiteto pirmininkas L.Talmondas taip pat teigė esąs prastai nusiteikęs: "Šiandien mes visi pralaimėjome".