Trys Rusijos naikintuvai į Estijos oro erdvę įskrido penktadienį ir ten išbuvo 12 minučių, kol buvo išlydėti NATO lėktuvų. Tokių pažeidimų — tiek naikintuvais, tiek dronais — paskutiniu metu apstu.
„Oro erdvės pažeidimų per galbūt kelis metus buvo ne vienas, o keliasdešimt, ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione“, — sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Apie tai prakalbo ir Amerika. Valstybės sekretoriaus Marco Rubio teigimu, jeigu Rusijos naikintuvai nepuola, o tik skraido, šaudyti į juos nereikėtų.
„Nemanau, kad kažkas kalbėjo apie šaudymą į rusiškus lėktuvus, nebent jie atakuotų. Ką iki šiol matėme, tai NATO atsaką — taip, kaip atsakoma visą laiką. Kai kas nors pažeidžia tavo oro erdvę, kyli ir lėktuvus palydi. Tai NATO darė iki šiol ir darys toliau“, — aiškino JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Bet Amerikos prezidentas D. Trumpas Jungtinių Tautų konferencijoje, susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kalbėjo visai kitaip. Žurnalistams paklausus, ar jis pritaria, kad NATO turėtų numušti rusiškus lėktuvus savo oro erdvėje, D. Trumpas atsakė trumpai ir aiškiai: „Taip, pritariu.“
Taip pat žurnalistai domėjosi, ar D. Trumpas mano, kad JAV padėtų NATO šalims numušinėti rusų orlaivius.
„Priklauso nuo aplinkybių, bet esame labai atsidavę NATO atžvilgiu. NATO labai įsiveržė į priekį, kai gynybos biudžetą padidino nuo 2 iki 5 procentų. Tai puiki vienybė ir jie moka mums, pirkdami mūsų ginklus“, — sakė D. Trumpas.
G. Nausėdos nuomone, Rusijos naikintuvai iš pradžių turėtų būti įspėti. Bet D. Trumpo pasisakymais jis džiaugiasi.
„Toks pareiškimas yra labai geras atgrasymo faktorius, nes, manau, žinodama Rusija, kad gali būti tokio pobūdžio reakcija, kitą kartą labai gerai pagalvos organizuodama panašaus pobūdžio — sabotažinius veiksmus“, — teigė G. Nausėda.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas D. Matulionis įsitikinęs, kad NATO privalo parodyti stuburą, bet pabrėžia, kad naikintuvų numušinėjimas nėra lengva procedūra.
„Pats procesas nėra toks paprastas, kaip įsivaizduojame: jeigu lėktuvas įskrenda ir iškart į jį paleidžiamos raketos, tą turėtume turėti omeny“, — tikino D. Matulionis.
Ministrės D. Šakalienės manymu, kariuomenės vadas turėtų vertinti kiekvieną situaciją individualiai.
„Įvertinus, jog tam tikras orlaivis — ar tai būtų bepilotis orlaivis, ar tai būtų naikintuvas — kelia grėsmę, sprendimas jį numušti tikrai gali būti priimtas. Mes, iš savo pusės, Lietuvoje sutrumpinome tokias procedūras — tokiu būdu, kad nereikia laukti kažkokio politinio sprendimo“, — tikino D. Šakalienė.
Bet ar Lietuva turėtų kuo numušinėti naikintuvus?
„Galiu patvirtinti, kad turėtų, kuo numušti“, — teigė D. Matulionis.
„Taip, turime. Vienas iš esminių momentų, kaip ir sakiau, — užtikrinti, kad galėtume, sukeliant minimalią riziką civiliniams objektams oro erdvėje, tai daryti“, — kalbėjo D. Šakalienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Seime jau skubos tvarka priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios naudoti ugnį.
„Užtikrina tai, kad žaibiškai bus galima uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius kariuomenės vado nurodymu. Nesilaikant kariuomenės vado nurodymų, ribojamosiose zonose esantys objektai gali būti naikinami“, — aiškino D. Šakalienė.
Naujausio incidento, kai neaiškūs dronai skraido ir virš Skandinavijos oro uostų, D. Trumpas vertinti neskuba.
„Neturiu atsakymo iki kol neišsiaiškinau, kas įvyko. Jie patys dar nežino, kas ten įvyko, bet išsiaiškinsime netrukus“, — tvirtino D. Trumpas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paliepė Rusijai kitą kartą neverkšlenti, kai Lenkija savo erdvėje numuš rusiškus orlaivius ar dronus, nes įspėjimas jau duotas.
Naujausi komentarai