Antradienį spaudos konferencijoje Seimo narys V. Juozapaitis, kalbėdamas apie planuojamą steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, sakė, kad naujai kuriamas darinys yra galimai politizuotas, nes jo numatomas veikimo periodas – nuo liepos 1 d. mistiškai sutampa su spalio mėnesį vyksiančiais rinkimais.

„Tai inicijuojantys politikai, matyt, nesugebėjo padaryti įtakos egzistuojančiam fondui, todėl nutarė sukurti tai, ką gali sukurti, ir tas vadeles tampyti. (...) Iš tikrųjų tas politinis pamušalas lenda vis daugiau“, – sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, nesutarimų yra žymiai daugiau negu pritarimo, o tai ženklas, kad įstatymo projektas dar neparuoštas, dar nesunoko.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas sakė, kad jį kankina nebe nerimas, o tikra baimė, nes valdantieji ketina kirsti iš peties.

Jo nuomone, planuojama parinkti fondo senato ir tarybos narius, kurie bus paklusnūs valdantiesiems, kurie vykdys jų valią.

„Realiai norima padaryti žiniasklaidą ant pavadėlio. Pinigų gaus tie, kurie sutiks būti vedžiojami ant pavadėlio. Ta žiniasklaida, kuri nesutiks būti vedžiojama ant pavadėlio, neturės šansų gauti lėšų iš šito fondo. (...) Kankina nebe nerimas, o baimė, kad apie demokratinę teisinę valstybę kalbėti nebebus jokios prasmės“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas.

Pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms įregistravęs J. Sabatauskas siūlo atsisakyti ketinimų steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jo nuomone, dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla pasiteisino, todėl jis siūlo pertvarkyti šį fondą.

Seimo narys P. Urbšys įstatymo pataisose irgi įžvelgia „užslėptą politinį tikslą“. Parlamentaras apgailestavo, kad įstatymo pataisos stumiamos „praktiškai reaktyviniu greičiu“.

Realiai norima padaryti žiniasklaidą ant pavadėlio. Pinigų gaus tie, kurie sutiks būti vedžiojami ant pavadėlio. Ta žiniasklaida, kuri nesutiks būti vedžiojama ant pavadėlio, neturės šansų gauti lėšų iš šito fondo.

„Planuojama įkurti fondą, kuriuo būtų galima lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu patenkinti tam tikros žiniasklaidos politinį interesą“, – sakė  P. Urbšys.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė mano, kad projektas nėra išbaigtas.

„Pats pokytis lauktas ilgą laiką, tačiau dabartinė įstatymo projekto redakcija kelia mums labai daug klausimų“, – sakė ji.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kritikavo Kultūros ministerijos norą kontroliuoti naujai steigiamą fondą.

„Nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai skubotai, nesprendžia esminių  problemų. Ji sutampa su politiniu ciklu – naujais Seimo rinkimais, nes siūlomo fondo veiklos pradžia yra liepos 1 d.“ – sakė D. Radzevičius.  

Jo pastebėjimais, didelė dalis pinigų skirstyme dalyvausiančių organizacijų neturi nieko bendro nei su žiniasklaida, nei su kultūros lauku.

Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Viktorija Petrošienė apgailestavo, kad dabar veikiančiam Spaudos, radijo ir televizijos fondui lėšos nebuvo didinamos, nebuvo galima rasti jokių galimybių padidinti finansavimą.

Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriose numatyta įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Siūloma, kad žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas, primena ELTA.

Pagal projektą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negalėtų teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.

Planuojama, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas bus valstybė. Jeigu Seimas pritartų, Fondas turėtų kolegialius organus – Fondo senatą ir Fondo tarybą. Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų Taryba, kurią sudarytų 11 narių.