Į rinkimus veda galinis

Prieš ketverius metus buvo netikėta, kai Valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis Seimo rinkimuose pirmąją poziciją partijos rinkimų sąraše užleido partijai net nepriklausančiam asmeniui – Sauliui Skverneliui. Šįsyk jau tris politines jėgas – ne tik LVŽS, bet ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Socialdemokratų darbo partiją – į rinkimus veda nepartiniai, o jų pirmininkai tenkinasi antra vieta. Naujos politinės mados greitai prilimpa. Tad gal dar po ketverių metų partijos pirmininkai bus sąraše paskutiniai? Toks precedentas – jau šiuose parlamento rinkimuose. Ant Emigrantų partijos likučių sukurto naujo darinio "Lietuva – visų" lyderis Tomas Pačėsas sąrašą ne pradeda, bet užbaigia.

Naujo darinio "Lietuva – visų" lyderis T.Pačėsas kandidatų sąrašą ne pradeda, bet užbaigia. (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

"Reitinguoti turi žmonės. Partijų lyderiai save į tokią poziciją pasistato vidinio reitingavimo, vidinių intrigų ir partijos narių priklausomybių būdu. Žmonės gal jų nerinktų lyderiais, bet šie bijo žmonių egzamino. Jie priverčia žmones juos laikyti sąrašo lyderiais, nors net nežinome, ar jie tokie yra iš tikrųjų, nes jie nereitinguojami partijos narių, tad, kaip galime sužinoti jų populiarumo lygį net partijos viduje", – piktinasi T.Pačėsas, ir ne be pagrindo.

Pirmininkams darytos išimtys net tokiu atveju kaip konservatorių, kur partijos pirmininkas sąraše ne pirmas, o antras. Vienintelė išdrįsusi pasitikrinti savo reitingą, – Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

T.Pačėsas savo suburtą darinį vadina "politiniu startuoliu žmonėms, kurie nori, gali ir moka", o savo asmeniniu pavyzdžiu nori parodyti, kad įmanoma ir kitaip, nei daro kitos partijos, – paliekant nuspręsti žmonėms.

Bet tokiu atveju gal reikėjo pateikti tiesiog abėcėlės seka surašytą sąrašą, o žmonės tesirenka? "Ne, leiskite paprieštarauti. Politika – mokslas, todėl politologą įrašėme į pirmą vietą. Viską darome skaičių ir logikos seka", – aiškina T.Pačėsas.

Nemaža konkurencija

T.Pačėsą rinkėjai neabejotinai smarkiai pakels, ir ne tik todėl, kad jis – partijos lyderis ar kad gal to vertas. Paskutinis sąraše niekada nelieka paskutinis, o kartais net sugeba laimėti mandatą.

"Tai svajonių vieta, ir dėl jos būna didelė konkurencija. Jei politikas neturi šansų patekti į sąrašo pačią pradžią, jis siekia būti paskutinis, nes tada jo pastebimumas didesnis, lengva agituoti: "Reitinguokite paskutinį numerį." O rinkėjams taip pat norisi palaikyti paskutinį", – aiškina politikos senbuvis Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas.

Štai TS-LKD rikiuotę užbaigiantis Matas Maldeikis, žinomos politikės – europarlamentarės Aušros Maldeikienės sūnus, neslepia, kad pageidavusiųjų šios vietos buvo ne vienas. "Šis numeris suteikia galimybę elgtis laisviau politiškai, išeiti už standartinės politinės kampanijos ribų, nei būnant sąrašo pradžioje. Tai ir stengiuosi išnaudoti savo kampanijoje, pavyzdžiui, kviesdamas į debatus Zbignevą Jedinskį ar Valdemarą Tomaševskį. Atsiranda ir sportinis interesas – kiek galiu pašokti į viršų", – sako jaunas politikas. Bet, pripažįsta, toks numeris turi ir trūkumų: dalis rinkėjų galutinį iš karto nurašo, galvodami, kam prarasti reitingavimo langelį, jeigu tas asmuo vis tiek jis nepateks į Seimą.

Jei politikas neturi šansų patekti į sąrašo pačią pradžią, jis siekia būti paskutinis, nes tada jo pastebimumas didesnis, lengva agituoti.

Bet kaip sugebėti likti paskutiniam, jei partija rikiuoja sąrašą pagal vidinį reitingavimą? M.Maldeikis džiaugiasi, kad jis, būdamas naujokas ir platesniam partiečių ratui, kurie nesidomi užsienio politika, nežinomas asmuo, partijos viduje reitinguojant pasirodė tikrai neblogai – buvo 42-as. Bet po reitingavimo sąrašą dar galėjo kiek keisti jo lyderiai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Kai kuriuos smarkiai pakėlė, pavyzdžiui, Jurgita Šiugždinienė iš 38-os tapo devinta, o štai M.Maldeikį net 99 pozicijomis nuleido žemiau, tiesa, jo paties prašymu. "Sutarėme taip su I.Šimonyte", – neslepia konservatorių sąrašą užbaigiantis vyras ir priduria, kad paskutinės vietos efektas nemaža dalimi priklausys nuo partijos sąrašo sėkmės, bet jei seksis gerai, jis tikisi būti 35-uke.

Ir eksministrai, ir žvaigždės

Žemiausio rikiuotėje sėkmė, žinoma, priklauso ir nuo jo paties žinomumo. Kai kurių partijų sąrašų paskutinėje vietoje – tikrai ne paskutinės svarbos asmenys, yra ir eksministrų, ir kitų sričių žvaigždžių. Štai "Laisvės ir teisingumo" sąrašą užbaigia Algis Čaplikas – dvi kadencijas jau buvęs Seime, aplinkos ir sveikatos apsaugos eksministras, Liberalų ir centro sąjungos ekspirmininkas. Vis dėlto, net žinant, kad rinkėjai paskutinį reitinguoja, tai rizikinga vieta. Pernai savivaldos rinkimuose Artūro Zuoko ir vilniečių koalicijos "Laimingas Vilnius" saraše jis buvo priešpaskutinis – 101-as ir pakilo net į 11-ą vietą. Bet rizika yra rizika – liko pirmas už brūkšnio.

O štai 102-a buvusi Agnė Zuokienė pakilo į ketvirtą vietą ir laimėjo mandatą. Politikė – azartiška, ne pirmą kartą išbandė paskutinio numerio loteriją. Štai 2008 m. Seimo rinkimuose Liberalų ir centro sąraše ji taip pat buvo paskutinė, bet po rinkėjų reitingavimo pakilo į septintą vietą. Šuolis milžiniškas, bet ji liko pirma už brūkšnio. Vis dėlto po metų su trupučiu ji gavo Seimo nario kėdę, bet tik tada, kai ją užleido sąraše buvęs tuometis jos sutuoktinis A.Zuokas, atsisakęs mandato.

Per vienus rinkimus 102-a buvusi A.Zuokienė pakilo į ketvirtą vietą ir laimėjo mandatą. (P. Paleckio/Fotobanko)

Galutinio sėkmę šiuose rinkimuose išbandys ir dar vienas buvęs ministras – Žaliųjų partijos rikiuotę užbaigia Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs, eksparlamentaras, buvęs Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Melianas.

Beje, T.Pačėsas – ne vienintelis paskutinėje partijos sąrašo eilutėje esantis partijos pirmininkas, joje – ir "Jaunosios Lietuvos" lyderis Stanislovas Buškevičius. Tačiau jo vadovaujama partija rinkimuose savo sąrašo nekelia, tad jis šios vietos pasiprašė kitos partijos – Vytauto Radžvilo Nacionalinio susivienijimo. Tikrai ne iš kuklumo: ilgametis politikas – dvi kadencijas buvęs Seimo narys (tiesa, jau senokai – 1996–2004 m.), buvęs Kauno vicemeras, puikiai žino paskutiniojo skaičiaus rinkimuose magiją.

Rinkimuose debiutuosiančios Laisvės partijos rikiuotės pabaigoje – garsus žvaigždžių prodiuseris Gediminas Jaunius. O socialdemokratų sąrašą užbaigia taip pat žinomas TV žurnalistas, 1992–1996 m. LRT Televizijos direktorius, dabar PRO S studijos direktorius Saulius Sondeckis.

Kitos partijos sąrašo finalui pasirinko ne tokius žinomus asmenis: LVŽS – "Kauno autobusų" inžinierių Bronių Bučelį, socialdarbiečiai – energetikos ministro patarėją Alvydą Sakavičių, Krikščionių sąjunga – Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro konsultantą Gintautą Vaitošką, Centro partija-tautininkai – kirpėją Živilę Kropę, Darbo partija – oreivį, mažosios bendrijos "Alus gyvai" bendraturtį Justiną Čižių. Beje, J.Čižius – vienas jauniausių tarp paskutinių sąrąšuose, jau nepriklausomybės laikų kartos – jam rinkimų dieną dar nebus ir 29-erių, bet amžius čia nesvarbus – tarp sąrašą užbaigiančių yra ir pensinio amžiaus asmenų.

O Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo įdomybė, kad ją ir pradeda, ir užbaigia Jedinskiai: pirmas – Zbignevas, paskutinis – Anatolijus. "Bet mes neturime jokio giminystės ryšio", – tikina sąrašo lyderis.

Tiesa, kai kurios mažos partijos taip sunkiai lipdo sąrašus, kad ten paskutinis numeris – ne 141-as, o toks, koks kitur – tik sąrašo vidurys, ir stebuklo būti išrinktam sunkiai gali tikėtis ne tik žemiausias, bet ir aukščiausi numeriai.

Vis dėlto ar paskutinis – tikrai, partijos nuomone, paskutinis, kuris vertas laimėti mandatą, patikrinti galima pagal tai, ar jam patikėta vienmandatė apygarda. Ir M.Maldeikis, ir G.Jaunius, ir A.Čaplikas, ir S.Buškevičius, ir S.Sondeckis, ir A.Melianas ją turi. Tad, jei negelbės loterija su numeriais, gal mandatą pavyks laimėti vienmandatėje.

Įspūdingas šuolis

Nė vienas 2016 m. partijų sąraše buvęs paskutinis neliko paskutinis, o Egidijus Vareikis, LVŽS sąraše pakilęs 115 pozicijų į 23-ią vietą, tapo ir Seimo nariu. Kitiems taip nepasisekė, nors šuoliai buvo dar aukštesni: Darbo partijos narė Janina Greiciūnaitė šoktelėjo net 121 pozicijomis, socialdemokratas Antanas Sireika – 120.

Prieš ketverius metus E.Vareikis, LVŽS sąraše pakilęs 115 pozicijų į 23-ią vietą, tapo Seimo nariu. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Galima sakyti, kad azartiški visų partijų rinkėjai. Prieš ketverius metus balsavusieji už "Tvarką ir teisingumą" paskutinį sąraše Egidijų Vilimą pakėlė 111 vietų, už Liberalų sąjūdį – Egidijų Papečkį – 107-iomis, už TS-LKD – Martyną Šiurkų – 98-iomis, už Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – Edmundą Šotą – 96-iomis, už Laisvės sąjungą (liberalus) – Česlovą Jezerską – 83-iomis. Kai kurie politikai paskutiniojo loteriją bando ne pirmą kartą, pavyzdžiui, E.Šotas ir 2012 m. Seimo rinkimuose buvo gale ir šoktelėjo net 107 pozicijomis. Bet abu kartus to nepakako jam atsidurti Seime.

Rinkėjų azartiškumas su kiekvienais rinkimais taip pat auga ir tai kelia  didesnę politikų konkurenciją dėl paskutinės vietos. Bet lig šiol nepagerintas minėtas A.Zuokienės rekordas, kai ji 2008 m. Seimo rinkimuose Liberalų ir centro sąraše pakilo 134 pozicijomis. Tie rinkimai įspūdingi buvo ir TS-LKD sąrašo pabaigoje buvusiam Vidmantui Žiemeliui: jis pakilo 107 pozicijomis ir tapo Seimo nariu.

Gimė politikos žvaigždė

Teise reitinguoti sąrašus rinkėjai pirmą kartą galėjo pasinaudoti 2000-aisiais. Tuomet dar niekas nežinojo, kad paskutinis numeris sukels tokį balsuotojų azartą. E.Gentvilas, paskutinis tuometės Liberalų sąjungos sąraše, pasakoja, kad tada jis buvo Klaipėdos meras ir neturėjo jokių planų eiti į Seimą. Iš solidarumo partijai sutiko būti įrašytas paskutinis.

Bet nedaug trūko, kad būtų buvęs išrinktas, – galutinė jo vieta buvo 37-a. Pagal jį reitingavusių rinkėjų skaičių jis buvo devintas, tačiau tada galiojo kitokia sistema: gauta rinkėjų balsų suma buvo dauginama iš partijos suteiktos vietos koeficiento, tai yra pirmas numeris turėjo 141 balą, o paskutinis – vieną. E.Gentvilo skaičiavimais, jam būtų užtekę sąraše būti trimis vietomis aukščiau, ir jis būtų atsidūręs Seime. Po to sistema pakeista: kiek yra rinkėjų reitingo balsų – tokia ir vieta sąraše. Sistema paprastesnė, bet, pripažįsta E.Gentvilas, pagal ankstesniąją būdavo  atsižvelgiama ir į partijos, ir į rinkėjų vertinimą.

2004-aisiais E.Gentvilas Liberalų ir centro sąraše ir vėl buvo žemiausiai. "Ką tik buvau išrinktas į Europos Parlamentą, neturėjau nei noro, nei ambicijų eiti į Seimą, bet vėl partijos kolegos paprašė įrašyti mane į sąrašą. Tada iš paskutinės vietos pakilau 100 laiptelių – tai buvo didžiausias šuolis tarp visų partijų kandidatų", – pasakoja E.Gentvilas, primindamas, kad anuomet rinkimų įstatymas leido turint kokį kitą mandatą sėkmės rinkimuose atveju rinktis, kurį pasilikti. Paskui, siekiant rinkėjų klaidinimo, kai į sąrašus buvo įrašomi garsesni, bet visai neketinantys atsisakyti turimo mandato politikai, įstatymas pakeistas.

O paskutinių sąraše sėkmės istorijų būta neįtikėtinų, net kardinaliai pakeitusių žmogaus gyvenimą. E.Gentvilas primena, kad paskutinio numerio kėlimas aukštyn galioja ne tik Seimo, bet ir savivaldos rinkimuose. "2000-ieji, savivaldybių tarybų rinkimai Klaipėdoje. Aš Liberalų sąjungos sąraše pirmas, Vytautą Grubliauską įrašėme paskutinį. Jis po reitingavimo pakilo į aštuntą vietą, o laimėjome dešimt mandatų. Ateina jis pas mane kitą dieną po rinkimų ir sako: "Aš trimitą noriu pūsti, o ne politikuoti." O aš sakau, kad galės ir dūdą pūsti, ir politikuoti. Taip jis tapo politiku", – E.Gentvilas pasakoja, kaip paskutinis numeris nulėmė vėliau dukart Seimo nariu tapusio, o dabar jau trečiąkart Klaipėdos meru išrinkto V.Grubliausko politinę karjerą.

Paskutinysis numeris nulėmė vėliau dukart Seimo nariu tapusio, o dabar jau trečiąkart Klaipėdos meru išrinkto V.Grubliausko politinę karjerą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)