Rokiruotės savivaldybės taryboje

Bene aiškiausias indikatorius, skaičiuojant politikus, migruojančius iš partijos į partiją, į kitus politinius darinius arba iš viso atsisakančius politinės priklausomybės, yra savivaldybių tarybos.

Pavyzdžiui, šią kadenciją Klaipėdos miesto taryboje mandatus turėjo šešios partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai.

Per pastaruosius ketverius metus Klaipėdos miesto valdančiąją Lietuvos liberalų sąjungą paliko vienas jų bendražygis – Algirdas Grublys.

Savo noru iš visuomeninio rinkimų komiteto "Puteikis plius" pasitraukė ir Ligita Girskienė, kurią Klaipėdos taryboje pakeitė Mindaugas Gylys. Taigi šiame komitete narių nesumažėjo.

Bene daugiausia per šį laikotarpį uostamiesčio taryboje "nukraujavo" socialdemokratai, nuo kurių atsiskyrė du iš trijų narių – Valdemaras Anužis bei Jonas Sąlyga, taip pat – partija "Tvarka ir teisingumas".

Iš pastarosios pasitraukė abu jos nariai – Artūras Razbadauskas ir Aldona Staponkienė.

Tad faktiškai ši partija savo atstovų Klaipėdos taryboje nebeturi, nes abu šitie politikai šiuo metu nepartiniai.

Kitaip tariant, nė vienoje partijoje, išrinktoje į miesto tarybą 2015 m. kovą, iki šios dienos mandatų nepadaugėjo, kai kuriose sumažėjo, o kai kuriose net visai išnyko.

Tai tik maža iliustracija, liudijanti politikų migraciją, kurią skatina įvairios priežastys, pradedant partiniais skandalais ir baigiant asmeninėmis ambicijomis.

Per pastaruosius septynis mėnesius iš politinių partijų veiklos Lietuvoje oficialiai pasitraukė 383 nariai.

Iš viso politinėms partijoms šalyje dabar priklauso 117 011 asmenų.

Valdantieji – ne itin gausūs

Pirmadienį Teisingumo ministerijai paviešinus naujausius partijų narių sąrašus, paaiškėjo, kad didžiausia net po skandalingo skilimo išliko Lietuvos socialdemokratų partija, kuriai dabar priklauso 17 677 nariai.

Nuo šių metų kovo 1 d. jų sumažėjo 855.

Naujasis politinis darinys, atsiradęs po susiskaidymo – Lietuvos socialdemokratų darbo partija, vadovaujama Gedimino Kirkilo, įregistruotas šių metų balandžio 12 d.

Šiuo metu nurodoma, jog naujadaras turi 3 277 narius (kovą jų buvo lygiai 3 tūkst.).

Antra pagal dydį yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, joje – 14 243 nariai (nuo kovo 1 d. sumažėjo 280).

Trečioje vietoje – Darbo partija, turinti 12 517 (per septynis mėnesius ji sumenko 1 942 nariais – daugiausia iš visų partijų).

Nuo Darbo partijos nedaug atsilieka partija "Tvarka ir teisingumas", kuri turi 12 043 narius, tačiau ir joje narių skaičius nuo šių metų kovo pradžios sumažėjo 240.

Nepaisant politinių skandalų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje nuo 2016 m. pavasario iki šių metų kovo 1-osios narių skaičius siekė 7 890.

Patikslinus duomenis, šiandien liberalų liko 7 722.

Ir tai yra beveik dukart daugiau, nei turi Seimo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai šiuo metu priklauso tik 4 332 nariai.

Nuo pavasario "valstiečių" gretos išaugo vos 20 narių.

Balansuoja ties riba

Partijos narių turi būti ne mažiau nei 2 tūkstančiai.

Sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Ties tokios rizikos riba atsidūrė politinė partija "Lietuvos sąrašas", spalio 1 d. deklaravusi lygiai 2 tūkst. narių (kovo 1 d. buvo 2 001 narys), taip pat Klaipėdoje registruotas Rusų aljansas – su 2 002 atstovais (kovo 1 d. buvo 2 009 nariai).

Beje, uostamiestyje registruota Žemaičių partija per pastaruosius septynis mėnesius išaugo 21 nariu ir dabar vienija 2 052 atstovus.

Tiesa, minėtos partijos bendražygių turi mažiau nei kai kurių politologų dar kadaise "nurašyta" politinė partija "Drąsos kelias" (2 469 nariai).

Šios partijos narių nuo kovo 1 d. sumažėjo tik 10 asmenų. Tai labai mažas skaičius, lyginant su gerokai "aptirpusiomis" didžiosiomis partijomis.

Politinių darinių šalis

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos (2 iš jų likviduojamos, inicijuojamas likvidavimas dar 3 partijoms). 24 veikiančiose partijose bendras narių skaičius viršija 117 tūkstančių.

Nuo 2015 m. partijose privalo būti ne mažiau nei 2 tūkst. narių. Iki tol pakako tūkstančio.

Situacija pasikeitė, kai sumažėjo politinių partijų skaičius.

"Kai galiojo limitas tūkstantis narių, Lietuvoje veikė daugiau nei 40 partijų. Dabar jų beveik perpus mažiau. Ir kad jie geriau atstovautų rinkėjams, partijos narių skaičius jau trejus metus turi būti ne mažesnis nei 2 tūkstančiai", – patikslino Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo įkurtos ir veikė 74 politinės partijos.

Seniau veikė Lietuvos gyvenimo logikos partija (išregistruota dar 2010 m.), Lietuvos teisingumo partija (išregistruota 2007 m.), Demokratinė darbo ir vienybės partija, kuriai vadovavo prezidento A.Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, Lietuvos žmonių partija, Žemaitijos partija, Smulkaus ir vidutinio verslo partija. Visos jos išregistruotos 2017 m.

Šiuo metu Lietuvoje likviduojamos Lietuvos politinių kalinių partija ir Tautos vienybės sąjunga.

Likvidavimas inicijuojamas Lietuvos žaliajai partijai, Tautos pažangos partijai ir Lietuvos socialdemokratų sąjungai.

Visoms joms sąrašuose nebepakako bendraminčių ir jų palaikymo.

Sąrašuose – ir mirusieji

Politinių partijų narių sąrašai teikiami ir tikrinami elektroniniu būdu per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą.

Partijų pateikto narių sąrašo duomenys automatiniu būdu sutikrinami su kitų partijų narių sąrašais ir Gyventojų registro ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis. Patikrinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Beje, yra galimybė kiekvienam Lietuvos piliečiui pasitikrinti, ar jo pavardė neįtraukta į kokios nors partijos sąrašus jam nežinant.

Būna atvejų, kai žmogus tvirtina nerašęs prašymo, kad jį priimtų į vieną ar kitą partiją, bet sąrašuose aptinka savo pavardę.

"Tada asmuo pats gali išsibraukti per Teisingumo ministerijos elektroniniame puslapyje esančią sistemą arba turi kreiptis į tą partiją ir paprašyti, kad jo pavardę išbrauktų iš sąrašų. Ar sąrašuose būna mirusių sielų? Pasitaiko, kai asmuo miršta tik partijai patikslinus sąrašus ir juos pateikus ministerijai. Bet tai pavieniai atvejai", – tikino A.Kutrevičius.

Susidomėjo prokurorai

Teisingumo ministerijos Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Žana Jerochovienė tvirtino, kad žmonės naudojasi galimybe ir pasitikrina, ar jų pavardė nefigūruoja politinių partijų sąrašuose be jų žinios.

Pasitaikė ne viena tokia situacija. Tada asmuo gali skųstis Valstybinei asmens duomenų inspekcijai.

Turime atvejį, kai pilietis kreipėsi į prokuratūrą dėl neteisėto jo duomenų panaudojimo partijos narių sąrašuose.

"Turime atvejį, kai pilietis kreipėsi į prokuratūrą dėl neteisėto jo duomenų panaudojimo partijos narių sąrašuose. Asmuo kreipėsi į mus, kad patikslintume, ar nėra įtrauktas į kokią nors politinę partiją. Pateikė visus reikalingus duomenis, mes patikrinome ir jam atrašėme, kad jis buvo įtrauktas į vieną partiją, dabar – į kitą. Tada jis kreipėsi į prokuratūrą, o ši pradėjo ikiteisminį tyrimą", – teigė Ž.Jerochovienė.

Būna ir taip, kad piliečiai partijų sąrašuose atsiduria prisijungę prie kokios nors pilietinės iniciatyvos. Nors jie nepareiškė noro būti partijos nariais, jų duomenys buvo panaudoti partijos sąrašuose.

Tada galima išsibraukti pačiam, kreiptis į Valstybinę asmens duomenų inspekciją arba į prokuratūrą.