„Manau, kad tai rodo, jog kada iškyla iš tiesų svarbus klausimas, susijęs su krizių valdymu, tai valdantieji parodė, jog gali susitelkti ir surasti reikiamą daugumą Seime norimiems sprendimams priimti“, – ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, valdantieji šį balsavimą įvertino kaip testą, „kai nori patvirtinti ir sau, kad tu tą valdančiąją daugumą turi, kad sugebi susitelkti“.

Kita vertus, pasak jos, didelės pastangos sutelkti balsus parodo, kad valdančioji dauguma yra trapi.

Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.

Signalas Prezidentūrai

Pasak R. Vilpišausko, atmestas veto dėl mokamų testų pirmiausia yra ženklas apie besiskiriančius požiūrius į pandemijos valdymą. Kita vertus, ši situacija parodo, jog Prezidentūra turėtų geriau apgalvoti savo argumentus.

„Tai signalas pirmiausia prezidentui, kad jis ir jo komanda turėtų geriau apgalvoti savo argumentus, kada nusprendžia vetuoti Seimo priimtus įstatymus ir ypač tais svarbiausiais su krizių valdymu susijusiais klausimais, be to ir darbas Seimo frakcijose prezidento patarėjų yra svarbus“, – pastebėjo ekspertas.

Politologas tvirtino, kad nors prezidentą remia opozicija, nuolatinės paramos jis tarp politinių partijų neturi, kas dar labai aktualizuoja darbo Seime svarbą.

R. Urbonaitė sakė nemananti, kad šiuos veto galima laikyti principiniu bandymu prezidentui kažką įrodyti. Ji neatmetė galimybės, kad tai rodo tiesiog išsiskyrusius požiūrius.

Manau, kad tai rodo, jog kada iškyla iš tiesų svarbus klausimas, susijęs su krizių valdymu, tai valdantieji parodė, jog gali susitelkti ir surasti reikiamą daugumą Seime norimiems sprendimams priimti.

Nors, jos teigimu, galima įžvelgti grėsmę, jog veto atmetinėjami iš principo, tam reikėtų stebėti, kaip toliau klostysis valdančiųjų ir prezidento santykiai.

„Jeigu mes ateityje matysime visiškai identiškas situacijas ir kiekvienam veto bus bandoma pasakyti „ne“ be jokių išlygų ir neinant į jokius kompromisus, tada jau mes galėsime kalbėti, kad mūsų šie nuogąstavimai turėjo pagrindo“, – teigė R. Urbonaitė.

Vis dėlto jeigu ši versija pasitvirtintų, pasak politologės, tai būtų „labai bloga situacija“ ir toks požiūris būtų „nevalstybiškas“.

Siūlo nesureikšminti

Tiek R. Vilpišauskas, tiek R. Urbonaitė sako, jog nuomonių išsiskyrimo savaime nereikėtų sureikšminti.

„Manau, kad šie Seimo daugumos balsavimai tiesiog rodo tai, kas jau kurį laiką buvo matoma, kad kai kuriais klausimais valdančiųjų, Vyriausybės viena vertus ir kita vertus – prezidento požiūriai skiriasi. (...) Bet kartu nereikėtų jų sureikšminti, nes kaip rodo suderintos pozicijos, kaip reaguoti į paaštrėjusią situaciją pasienyje su Baltarusija, yra ir svarbių klausimų, dėl kurių sutaria prezidentas ir valdantieji ar apskritai Seimo dauguma“, – sakė R. Vilpišauskas.

Pasak jo, ateityje prezidento ir valdančiųjų santykiai greičiausiai priklausys nuo konkrečių klausimų.

R. Urbonaitės teigimu, įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento veikiau jaučiama už Seimo salės ribų, tiek iš valdančiųjų, tiek iš prezidento patarėjų pasisakymų.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

S. Skvernelis: valdantieji įrodė galį susitelkti, kad neieškotų kompromisų

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad atmesdami tris prezidento Gitano Nausėdos veto valdantieji parodė savo raumenis ir pasiuntė žinutę, kad gali susitelkti, kai reikia priimti sprendimus, kurių priėmimą stabdo opozicija ar prezidentas.

„Tam tikrais jautriais visuomenei klausimais valdantieji gali susitelkti ir neieškoti kompromisų nei su visuomene, nei su prezidentu, nei su opozicija. Tai parodė, kad atskirais klausimais yra valdžia“, – po balsavimo Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Tam tikrais jautriais visuomenei klausimais valdantieji gali susitelkti ir neieškoti kompromisų nei su visuomene, nei su prezidentu, nei su opozicija.

Pasak jo, rasti kompromisą galiausiai būtų pavykę.

„Valdančioji dauguma parodė savo raumenis šiuo klausimu, dabar kokia bus prezidento reakcija? Būčiau visgi linkęs tokiais visuomenę skaldančiais, audrinančiais klausimais ieškoti kompromiso, kuris ne kartą buvo pasiūlytas. Neabejoju, kad tas kompromisas buvo, kaip buvo su nepaprastąja padėtimi, kada bus aiškinama ir siūloma, kad reikia tai įvesti, buvo vis tiek prie to paties grįžta“, – sakė S. Skvernelis.

„Nemanau, kad tai paskatins didelį vakcinavimo pokytį, (...) duok Dieve, kad taip būtų“, – pridūrė parlamentaras.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento veto dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisų, numatančių nepasiskiepijusius darbuotojus už privalomus periodinius testus susimokėti savo lėšomis. Taip pat atmesti veto dėl parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje ir nurodymo aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus gamtosaugos pažeidimus. Šiame balsavime dalyvavo visi valdančiosios daugumos nariai.

E. Gentvilas atmestą prezidento veto laiko karo kirvio užkasimu

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas  sako, kad prezidento Gitano Nausėdos veto atmetimas yra karo kirvio užkasimas tarp valdančiosios daugumos ir šalies vadovo.

„Buvo pasakyta, kad iškastas karo kirvis, kai buvo vetuotas įstatymas. Ar mes dabar turime pasiduoti, pakeisti staiga savo nuomonę? Ne. Šiais sprendimais mes norime užkasti karo kirvį ir nebedidinti konfrontacijos“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo E. Gentvilas bei kreipėsi į prezidentą, siūlydamas ieškoti būdų kartu valdyti pandemiją.

Šiais sprendimais mes norime užkasti karo kirvį ir nebedidinti konfrontacijos.

„Laikau, kad tai galėtų būti baigta konfrontacija, tačiau, jeigu pasakoma taip, kad dabar prezidentas neatsakingas, tai kreipiuosi į prezidentą. Negilinkime konfrontacijos, bandykime kartu ieškoti pandemijos valdymo būdų“, – ragino E. Gentvilas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį valdantieji atmetė tris šalies vadovo Gitano Nausėdos veto. Valdančioji dauguma atmetė veto dėl pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. Nusprendė nepritarti veto dėl priimtos naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo. Taip pat atmetė prezidento veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.

Valdantiesiems atmetus tris prezidento veto, Prezidentūra apgailestauja dėl, pasak jos, ambicijų, kurias iškėlė Seimo dauguma.

„Apgailestaujame, kad valdančioji dauguma šį kartą asmenines politines ambicijas iškėlė aukščiau gamtosaugos ir vieningos užsienio politikos principų“, – rašoma Eltai perduotame komentare.

Prezidentūros teigimu, atmetus veto dėl pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, atsakomybę dėl kilsiančių rizikų turėsi prisiimti Seimas.