„Šiuo atveju Baltarusijos valdžia parodė, kad ji bijo savo žmonių, kad jie, žinoma, nei per žingsnelį, nei per milimetrą nepasistūmėjo nuo 2010-ųjų metų, nuo tų masinių suėmimų per prezidento rinkimus Tiesiog situacija Baltarusijoje išlieka stabiliai bloga, kalbant apie žmogaus teises ir laisves“, - BNS sakė V.Jurkonis, kuris taip pat yra JAV nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje.

Anot jo, masiniai suėmimai vargu ar išgąsdins Baltarusijos visuomenę, mat žmonės, eidami į protestą ir taip žinojo, jog Minske vyks masiniai suėmimai.

„Patys žmonės šitą šeštadienio kovo 25-ąją į tą Laisvės dieną ėjo žinodami, kad bus areštai, bus suėmimai, nes matė fotografijas iš pat ryto socialiniuose tinkluose. Matė, kad tam ruošiamasi: buvo ir automobiliai, autobusai tam skirti neįtikėtinais kiekiais. Matė, kad valdžia ruošiasi ir žmonės, nepaisant tos grėsmės, nusprendė parodyti savo valią, vidinę laisvę“, - teigė jis.

A.Lukašenka kaltę dėl protestų bandė suversti kaimyninėms valstybėms - tarp jų ir Lietuvai - neva stovyklose ruošiančioms profesionalius provokatorius. Politologo manymu, Baltarusijoje mažai kas tiki tokiomis prezidento kalbomis, mat tai yra ne pirmas kartas, kai dėl protestų bandoma pasiteisinti trečiųjų šalių įtaka.

„Žmonės puikiai žino, kodėl pastarąjį mėnesį buvo einama į gatves, iš pradžių dėl „veltėdžio“ įstatymo, bet bendrai, kad socioekonominė situacija yra bloga. Žmones erzina ir piktina, kad vietoj to, kad klausytųsi ir eitų į dialogą, suiminėja ir baudžia“, - sakė V.Jurkonis.

Jis teigė, kad Baltarusijoje nors ir lėtai, tačiau visuomenė bręsta ir galima įžvelgti pokyčius. Šis protestas skiriasi nuo kitų, nes protestuojama ne dėl prezidento rinkimų, kai suimami visu kiti kandidatai, o bendrai dėl socioekonominės situacijos, dalyvauja įvairios žmonių grupės.

„Man atrodo, kad tai rodo, jog žmonės pavargo, jie supranta, kad šitas režimas, valdžia iš tikrųjų nėra joks stabilumo garantas. Jie tik tą ir darė pastaruosius dvidešimt metų, kad veltėdžiavo Kremliaus sąskaita, kad buvo išlaikytiniai ir nieko nedarė, kad pati Baltarusija atsistotų ant kojų ir taptų savarankiška valstybe“, - sakė politologas.

Tačiau, anot jo, A.Lukašenka demonstruoja cinizmą, nes pareigūnai įsiveržė į žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ biurą ir suėmė asmenis, kurie turėjo stebėti, ar per protestus nepažeidžiamos žmonių teisės. Pasak V.Jurkonio, ypač ciniškai tai atrodo ir dėl to, kad Baltarusijos atstovė kandidatuoja į ESBO generalinio sekretoriaus poziciją.

„Tai tam tikra cinizmo viršūnė ir kai žinome, kad Baltarusijos buvusi užsienio reikalų viceministrė Alena Kupčina yra viena iš kandidačių į ESBO generalinio sekretoriaus poziciją, man atrodo, kad tai yra didžiausias spjūvis į veidą tarptautinei bendruomenei“, - sakė politologas.

„Tikiuosi, kad tarptautinėje bendruomenėje bus į Baltarusiją žiūrima daugiau per teisinės valstybės, žmogaus teisių ir laisvių perspektyvą“, - pridūrė jis.

Minske per opozicijos šeštadienį mėgintą surengti nesankcionuotą mitingą „Valios diena“ policija sulaikė mažiausiai 100 aktyvistų.

Baltarusijos sostinės centre maždaug 700 demonstrantų, nepaisydami didelių policijos pajėgų, susirinko į valdžios uždraustą antivyriausybinį protestą, bet lazdomis ginkluoti policininkai blokavo protestuotojų judėjimą pagrindine Minsko gatve netoli Mokslų akademijos.

Be to, prieš prasidedant šiai akcijai OMON pareigūnai surengė reidą žmogaus teisių centro „Viasna“ biure. Šio centro duomenimis, per reidą buvo sulaikyti iš viso 57 žmonės. Popiet aktyvistai pranešė, kad visi „Vsiana“ biure sulaikyti asmenys buvo paleisti.

Pastaruosius du mėnesius Baltarusijoje vyko neįprastai pastovūs protestai prieš prezidentą Aleksandrą Lukašenką, šią buvusią sovietinę respubliką valdantį nuo 1994 metų. Valdžia, toleravusi pradinius protestus, ėmėsi griežtų priemonių. A.Lukašenka šią savaitę užsiminė, kad kažkokia užsienio remiamų agitatorių „penktoji kolona“ bando jį nuversti.

Šiemetiniai protestai iš pradžių vyko pirmiausia dėl prieštaringai vertinam o „veltėdžių“ mokesči o, kurį turi mokėti mažiau kaip šešis mėnesius per metus dirbantys žmonės, tačiau vėliau virto bendru nepasitenkinimu dėl A.Lukašenkos valdymo.

Lietuva pasmerkė

Lietuva pasmerkė masinius suėmimus Baltarusijoje, kai šalies gyventojai išėjo į gatves pasipiktinę dabartiniu prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu.

Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad nuo Minsko veiksmų priklausys, kaip klostysis tolimesni Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai.

„Baltarusijos valdžios veiksmai prieš Laisvės dieną šiandien norėjusius paminėti savo šalies žmones yra grubus susirinkimo laisvės pažeidimas. Smerkiame neišprovokuotą ir neproporcingą prievartą prieš Baltarusijos piliečius, žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos atstovus. Raginame nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius. Nuo Baltarusijos valdžios veiksmų priklausys ne vien stabilumas šalyje, bet ir tolimesnė santykių su Europos Sąjunga ateitis“, - teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Minske per opozicijos šeštadienį mėgintą surengti nesankcionuotą mitingą „Valios diena“ policija sulaikė mažiausiai 100 aktyvistų.

Baltarusijos sostinės centre maždaug 700 demonstrantų, nepaisydami didelių policijos pajėgų, susirinko į valdžios uždraustą antivyriausybinį protestą, bet lazdomis ginkluoti policininkai blokavo protestuotojų judėjimą pagrindine Minsko gatve netoli Mokslų akademijos.  

Be to, prieš prasidedant šiai akcijai OMON pareigūnai surengė reidą žmogaus teisių centro „Viasna“ biure. Šio centro duomenimis, per reidą buvo sulaikyti iš viso 57 žmonės. Popiet aktyvistai pranešė, kad visi „Vsiana“ biure sulaikyti asmenys buvo paleisti.

Pastaruosius du mėnesius Baltarusijoje vyko neįprastai pastovūs protestai prieš prezidentą Aleksandrą Lukašenką, šią buvusią sovietinę respubliką valdantį nuo 1994 metų. Valdžia, toleravusi pradinius protestus, ėmėsi griežtų priemonių. A.Lukašenka šią savaitę užsiminė, kad kažkokia užsienio remiamų agitatorių „penktoji kolona“ bando jį nuversti.  

Šiemetiniai protestai iš pradžių vyko pirmiausia dėl prieštaringai vertinam o „veltėdžių“ mokesči o, kurį turi mokėti mažiau kaip šešis mėnesius per metus dirbantys žmonės, tačiau vėliau virto bendru nepasitenkinimu dėl A.Lukašenkos valdymo.