Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai buvo parafuotos asociacijos ir laisvos prekybos Bendrijos sutartys su Gruzija ir Moldova. Ukrainos Prezidentas nesileido perkalbamas ES vadovų ir asociacijos sutartis su Ukraina liko nepasirašyta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „dabartinė vyriausybė, deja, nepajėgi priimti šio sprendimo“. Tai, pasak Lietuvos vadovės, „dabartinės Ukrainos vadovybės apsisprendimas sustabdyti progresą savo šalyje“.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pranešė, kad ES nesiims trišalių derybų su Ukraina ir Rusija, kaip siūlo Kijevas. Nors Lietuvos vaidmuo ir Vilniaus viršūnių susitikimas nevadinamas nesėkme, politikai ir apžvalgininkai abejoja pasirinkta ES taktika derybose su Ukraina, pranešama LRT laidoje „Savaitė“.

Kalbėjo skirtingomis kalbomis

Europos Parlamento (EP) narys Leonidas Donskis teigia, kad ES derybose su Ukraina buvo nepasiruošusi ir pirmą kartą susidūrė su šios šalies valdžios geopolitiniu manevravimu.

„Faktas yra toks, kad V. Janukovyčius išgirdo labai aiškią kalbą iš Rusijos, kur buvo klasikiniai meduoliai ir bizūnas. Tuo metu iš ES buvo kažkokia techninė kalba, kupina galimybių, vilčių, bet be jokių garantijų. Jis paėmė ir pasirinko aiškų konkretų variantą“, – sako L. Donskis.

Tokiam požiūriui pritaria ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža. Pasak jo, ES ir Ukraina kalbėjo apie skirtingus dalykus.

„Europa prašė, reikalavo modernizuot šalį, gerint verslo klimatą, pasirūpint demokratijos instituto stiprinimu, o Prezidentas Janukovyčius pastaruoju metu kalbėjo tik skaičių kalba. Po to, kai jie pasakė, kad nuo Rusijos spaudimo jie patirs milžiniškus milijardinius nuostolius, jie ES vadovams pasakė, kad būtų gerai, kad Europa kompensuotų šituos nuostolius. Kalbėjo apie milžiniškas sumas: nuo 165 milijardų dolerių iki 500 milijardų dolerių. Ir Prezidentas sakė: jeigu kasmet būtų surasti po 20 milijardų, jis kad ir rytoj pasirašytų šitą sutartį. Tiesiog buvo skirtingo turinio kalbos“, – sako A. Kumža.

Europarlamentaras L. Donskis taip pat yra įsitikinęs, kad vienas iš pagrindinių ES reikalavimų – išleisti kalinamą buvusią Ukrainos Premjerę Juliją Tymošenko gydytis į Vokietiją – yra dar viena klaida.

„Klaida neabejotina. Aš puikiai suprantu, kad Ukrainoje klesti selektyvus teisingumas ir ji buvo persekiota dėl, politinių priežasčių – pirmiausia dėl to, kad Janukovyčius jos paniškai bijo. Jis bijo jos keršto. Jis bijo, kad Tymošenko yra labiau charizmatiška ir talentingesnė už jį politikė. Jis yra bespalvė figūra. O ji yra tribūnose, ji puikiai kalba minioms. Bet iš tikrųjų reikalas tas, kad didžiausia kvailystė yra pakabinti visos tautos likimą, didelės šalies likimą ant vieno asmens. Ypač suvokiant, kad (su visa simpatija Tymošenko) angelas ji niekada nebuvo ir nėra“, – sako EP narys.

Politologas Vincentas Vobolevičius pastebi, kad ir Rusijos, ir ES perspektyva tapo iššūkiu Ukrainos verslo ir politikos viršūnėms išlikti: gyventi ramiai, turtingai ir patogiai. Europos Sąjungoje tektų imtis reformų ir verslo, ir žmogaus teisių srityse. Tačiau, nepaisant to, klaidinga manyti, kad Ukraina puls į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą, kur ukrainietiškos prekės gali būti diskriminuojamos. Kita vertus, būtų prarastas ir derybinis pranašumas su Rusija dėl dujų kainų.

„Ukraina greitu metu nepuls nei į vieną, nei į kitą pusę. Patirtis savo daro. Yra 20 metų laviravimo patirties, yra tam tikros politikos, kurios gerai atidirbtos, ir, ko gero, kad nesant labai akivaizdaus postūmio vyriausybėje – ne pačioje Ukrainoje – eiti į Rytus arba į Vakarus, bus pasilikta prie senos išdirbtos strategijos“, – sako V. Vobolevičius.

Lietuva padėjo Rytų partnerystei įgauti pagreitį

Nors pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva nepasiekė, kad būtent Vilniuje būtų pasirašyta ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis, ir politikai, ir politologai vieningi: Lietuva suvaidino svarbų vaidmenį ir padarė viską, kad Rytų partnerystės programa įgautų pagreitį.

„Lietuva, kaip maža europietiška, bet aktyvi valstybė stengėsi pasiekti konsensusą, stengėsi įtikinėti, stengėsi rasti kompromisus. Tačiau tango šoka dviese, tai yra ES ir Ukrainos reikalas ir Ukraina dabar nusprendė to tango nešokti“, – sako VDU profesorius Mindaugas Jurkynas.

„Labai pavyko. Pirma, yra parengta sutartis. Pirmą kartą nepriklausomybės istorijoje yra ne vien tik kalbos, bet jau ant stalo guli parengta sutartis, tiesa, kol kas nepasirašyta, – sako buvęs ambasadorius Ukrainoje A. Kumža. – Labai išsigrynino interesai, kaimynų interesai, visų valstybių interesai, žmonės susitelkė. Tiesiog situacija yra skaidresnė ir dabar belieka tuos interesus derinti ir eiti toliau“.

Pasak L. Donskio, Lietuva įvykdė tai, ką amerikiečiai yra nusakę savo filmo pavadinimu – „Misija neįmanoma“.

„Tai „Misija neįmanoma“, Lietuva padarė viską įmanoma. Ir net nepasirašius tos sutarties Lietuva lieka žaidimo nugalėtoja ir gali pasitraukti aukštai pakėlusi galvą. (...) Trūko paskutinio dalyko – tik ES lankstumo ir Ukrainos ryžto“, – sako EP narys.

L. Kasčiūnas: turi būti narystės ES perspektyva

Politikos analitikas Laurynas Kasčiūnas iš Rytų Europos studijų centro sako, kad tolimesnė Rytų partnerystės perspektyva priklauso nuo ES veiksmų: kaip bus apgintos Gruzija ir Moldova, Vilniuje parafavusios sutartis su ES. Manoma, kad jos patirs Rusijos spaudimą, kaip tai jau atsitiko su Armėnija ir Ukraina. Rytų partnerystės programos plėtrai būtinas naujas impulsas.

„Ir impulsą gali suteikti tik tai, jeigu mes suteiksime narystės perspektyvą toms šalims. Jeigu mes joms pasakysim, kad Rytų partnerystė yra ne tik kažkoks pakaitalas plėtrai, bet kad tai galutinai vestų į narystę ES. Tada, kai atveri tokią perspektyvą, jau daug lengviau kalbėti su visais. Turi didesnę galią primesti savo žaidimo taisykles. Ir kol prancūzai ir vokiečiai tai blokuoja, kol to nesupras, tol ES Rytų politikoje turės rimtų problemų“, – sako L. Kasčiūnas.