Politologai prognozuoja sunkų darbą nepartiniams merams. Anot politikos ekspertų, partijos savivaldos rinkimuose šiek tiek užleido pozicijas, ir tai atsilieps kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams.

„Maždaug yra 15 savivaldybių, kur taryboje daugumą laimėjusi partija yra kitokia nei rinkimus laimėjęs meras. Praktiškai neįsivaizduoju, kaip būtų galima normaliai dirbti Panevėžyje, Šiauliuose, tame pačiame Kaune. Sudėtys labai sudėtingos, yra partijų, kurios, kaip ir turi būti, yra labai įgudusios ir gudrios partiniuose žaidimuose, visuomeniniams rinkimų komitetams vien apeliacijų į tautą ir panašiai tikrai neužteks“, - spaudos konferencijoje pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Alvidas Lukošaitis.

Nepartinių darinių įtakos Lietuvos politikai apskritai, jo vertinimu, nereikėtų pervertinti.

„Labai sureikšmintai yra žiūrima į tą faktą, kaip visuomeniniai rinkimų komitetai krestelėjo šituose rinkimuose visą partinį gyvenimą, partijas. Bet tai yra tiktai krestelėjimas, nieko ypatingo ypatingiausio čia neatsitiko. Be abejo, didžiosios partijos Seimo rinkimuose bus didieji, pagrindiniai lošėjai ir jos, nėra net ko kalbėti, tikrai pasididins savo rinkėjų gretas“, - kalbėjo A.Lukošaitis.

Kitas VU TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis sakė, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse partijos praranda turėtas pozicijas ir tai visgi turės įtakos Seimo rinkimų rezultatams.

„Savivaldoje apskritai, imant kitas demokratines šalis, yra visiškai nieko keisto, kad kažkokie regioniniai specifiniai visuomeniniai nepartiniai dariniai laimi vietų, nes kiekvienas regionas, kiekvienas miestas turi savo bruožų. Bet pas mus stipriausia tendencija, čia atkreipčiau dėmesį, nepartinių kandidatų sėkmės buvo būtent didžiausiuose miestuose, kur, atrodytų, turėtų būti kažkokia programinė konkurencija, partijų įsitvirtinimas. Iš dalies galima čia kalbėti apie socialdemokratų nesugebėjimą būti miestų partija Lietuvoje. Vakarų valstybėse visur kairieji, žalieji, socialdemokratai turi stiprias pozicijas miestuose, pas mus to nėra. Atvirkščiai - kažkur užpildo tą nišą liberalai, kažkur konservatoriai, o kitur iš viso lyg ir partijų nelieka. Tai čia kelčiau klausimą, kokia yra Lietuvos partijų ateitis ne tik apskritai, bet didesniuosiuose miestuose - Panevėžyje, Šiauliuose“, - dėstė politologas.