Byranti Liberalų ir centro sąjunga tikina, kad jos laidoti nereikia ir kad ji turi galimybių gerai pasirodyti 2015 m. savivaldos rinkimuose, tačiau politikos ekspertai šios partijos perspektyvų nebemato.  

Kai per praėjusius Seimo rinkimus Liberalų ir centro sąjunga nepateko į Seimą, vis pasigirsdavo kalbų apie mažėjančias jos gretas. Prieš kurį laiką iš jos išėjo vienas ryškiausių partijos veidų Raimondas Šukys, o šią savaitę apie pasitraukimą pareiškė ir nuo pat partijos egzistavimo pradžios joje buvęs Vytautas Bogušis.

Dabartiniai Liberalų ir centro sąjungos lyderiai sako, kad tai natūralus nubyrėjimas, kuris esą neturėsiąs įtakos dalyvauti savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose. Netgi Prezidento rinkimuose jie žada kelti savo kandidatą.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderis sako skaičiuojąs šimtus liberalcentristų perbėgėlių, kurie prašosi priimami į Liberalų sąjūdį. Kas laukia Liberalų ir centro sąjungos, aiškinasi LRT televizijos laida „Savaitė“.   

Liberalų ir centro sąjunga buvo įkurta 2003-aisiais, susijungus Liberalų sąjungai, Centro sąjungai ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai. Jos vadovu tuomet tapo Artūras Zuokas. Jo vadovavimu nepatenkinta dalis narių atskilo ir įkūrė Liberalų sąjūdį. O vėliau iš sąjungos pasitraukė ir pats A. Zuokas, įkūręs visuomeninį judėjimą, o paskui ir partiją „Taip“. Liberalcentristams paskutinieji rinkimai į Seimą buvo nesėkmingi. Dėl to iš partijos pirmininko posto pasitraukė Algis Čaplikas, o vietoj jo išrinktas Artūras Melianas. Tačiau, panašu, tai situacijos negelbsti. Vienas iš Liberalų ir centro sąjungos  steigėjų, buvęs parlamentaras Vytautas  Bogušis parašė pareiškimą išstoti iš partijos. Jis sako, kad sąjungos narius yra apėmusios tylaus pasitraukimo nuotaikos.

„Tikslaus skaičiaus aš neturiu, nes jo niekas nepateikia. Tas skaičius yra slepiamas. [Paskutinei] rinkimų kampanijai vadovavo dabartinis partijos pirmininkas Artūras Melianas –jis tikrai ją surietė į ožio ragą. Bet jam buvo nė motais. Tas visiškai jam nerūpi, svarbiausia yra pirmininkauti partijai“, – tvirtina V. Bogušis.

Iš partijos išstojo ir buvęs sveikatos reikalų ministras Raimondas Šukys. Jis sako tai padaręs, kai įsidarbino Seimo kontrolieriaus tarnyboje, – esą kad nekeltų jokių abejonių dėl galimo interesų konflikto priimant sprendimus dabartinėje darbovietėje.

Iš Liberalų ir centro sąjungos pasitraukė ir buvęs parlamentaras Jonas Liesys. Jis sako, kad apsisprendė ne vienas – dauguma Trakų skyriaus liberalcentristų įstojo į Liberalų sąjūdį.

„Tai buvo sprendimas skyriaus žmonių, kurie ateitį sieja su, manome, stipresne politine jėga. Aš dabar esu sąraše į Europos Parlamentą, berods, 15-tu numeriu. Numerio nesureikšminu, bet sąrašą gerbiu. Man garbė yra būti sąraše, o esmė yra ta, kad vietos savivaldoje tikrai dalyvausim“, – teigia J. Liesys.

Buvęs liberalcentristų lyderis tikina nesistebįs bendrapartiečių sprendimu trauktis iš sąjungos.

„Negyvenam mes geriausių laikų, nėra ko apsimetinėti. Kai buvome valdžioje, buvom patrauklūs, ir kai kuriems partijos nariams atrodėme labai faini ir simpatiški, nes smagu visą laiką būti su tais, kurie yra valdžioje, nes tai duoda, ne paslaptis, tam tikros naudos. Ir sudėtinga būti, kai pralaimi rinkimus ir nesi valdžioje“, – sako Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.

Liberalcentristų pirmininkas A. Melianas tikina, kad kovą partijoje buvo 4 tūkst. narių. O masinio bėgimo iš sąjungos esą nėra.

„Nuolat mus skandina, nuolat mus nori numarinti ir t.t. Bet, taip sakant, šunys loja, o Liberalų ir centro sąjunga eina pirmyn. Esam tikrai labai stipri savivaldybininkų partija ir pirmiausiai matom savo pakankamai ryškų ir didelį atstovavimą savivaldoj. 2015 metų rinkimuose mes tikimės surinkti daugiau kaip 7 procentus balsų visoje Lietuvoje ir atstovauti 25 savivaldybėse: turėt savo merus, vicemerus“, – teigia A. Melianas.

Seniai kalbama, kad liberalų įtaka Lietuvos politikoje sustiprėtų, jei, užuot skaidęsi, susijungtų į vieną partiją. Tačiau Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad per pusmetį esą į jų partiją įstojo iki 700 liberalcentristų, todėl jungtis su šia politine jėga nematąs reikalo. Taip pat neplanuoja to daryti ir su A. Zuoko „Taip“.

„Mes nematome kažkokios politinės aritmetikos ir nebūtinai tas susijungimas gali būti naudingas. Tas masiškumas ne visada yra lemiantis faktorius“, – mano E. Masiulis.

Politologai  sako, kad Liberalų ir centro sąjungos ateities scenarijus gali būti ne vienas. Ši politinė jėga gali išnykti išsivaikščiojus partijos nariams. Dalis partijos gali suartėti su kitomis liberaliomis partijomis. Tikėtinas ir naujos partijos kūrimas. Tačiau politologai įspėja, kad už naujus politinius darinius balsuoja vis mažiau žmonių.

„Manau, kad iš tikrųjų perspektyvos jiems atsikelti nėra – net vietos rinkimuose. Jie tiek nusilpo, kad žmonės, strategiškai balsuodami, nebalsuos už Liberalų ir centro sąjungą. Jeigu bus liberalių pažiūrų, tai rinksis Liberalų sąjūdį ar kažkokią galimą dešinę alternatyvą, netgi konservatorius. Manau, jie, kaip partija, perspektyvų nebeturi“, – teigia politologė Jūratė Novagrockienė.

Tiek Liberalų ir centro sąjungos, tiek Liberalų sąjūdžio lyderiai tikina, kad ir rinkėjams, ir patiems politikams geriau būtų viena liberali politinė jėga, tačiau nesutaria, kurios partijos pagrindu ji turėtų būti sukurta. Kol kažkada kartu dirbę liberalių partijų vadovai arogantiškai demonstruoja politinius raumenis, eiliniai partijų nariai blaškosi vis dar tarp trijų liberalių partijų.