Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.

„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.

Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms.

2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.

„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

D. Gaižauskas: tai eilinis manipuliavimas

D. Gaižauskas mano, kad Seimo nariai, kurie siūlo prašyti  Valstybės saugumo departamento (VSD)  išslaptinti visą medžiagą apie Rusijos įtaką parlamentarei Irinai Rozovai , „labai neatsakingai politikuoja,  toliau nori konfliktų, toliau nori kelti destrukcijas Seime ir vienaip ar kitaip klaidinti rinkėjus“.

„Jie  parodo, kad neturi jokio supratimo, kas tai yra žvalgybinė informacija ir kokia įstatyme nustatyta tvarka galima prašyti išslaptinimo“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.

Taip jis komentavo Seimo NSGK narių  Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Arvydo Anušausko, Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos ir Dovilės Šakalienės kreipimąsi į jį, kuriame siūloma  NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl medžiagos apie Rusijos įtaką I. Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.

Manau, kad jie toliau tęsia manipuliavimą taip naudodamiesi savo pareigomis NSGK.

„Manau, kad jie toliau tęsia manipuliavimą taip naudodamiesi savo pareigomis NSGK. Paprasčiausia reikia įvertinti visas aplinkybes, kurios vyko praėjusią savaitę Seime. Tai yra, norint organizuoti arba pradėti apkaltą I. Rozovai, turėjo būti patvirtintos laikinosios tyrimo komisijos išvados. Būtent to tyrimo metu surinktų visų aplinkybių pagrindu būtų galima įvertinti, ar buvo sulaužyta priesaika, ar Konstitucija pažeista, ar ne.  Būtent  opozicijos dėka tyrimas praktiškai žlugo, nes iš pradžių opozicija griovė kvorumą, nepatvirtino išvadų, galima netgi sakyti, kad neleido išvadų užbaigimo proceso vykdyti nustatyta tvarka. Esmė ta, kad visas tas procesas vis dėlto buvo sužlugdytas, kadangi jokių apibendrintų įrodymų kaip ir nebeliko, nes Seimas išvis neleido pratęsti tyrimo, tai tas imitavimas, kad neva pradės apkaltą Irinai Rozovai, tai tik tai dūmų užsklanda žmonėms“, – mano  D. Gaižauskas.

Pasak jo, per dūmus bandoma vienaip ar kitaip parodyt, neva konservatoriai nori kažkokio teisingumo.

„Nieko panašaus, viso tyrimo metu, kurį mes atlikome, visa įslaptinta informacija, kiek buvo įmanoma, yra išslaptinta, o ta dalis, kurios VSD negali dėl Valstybės paslapčių įstatyme nustatytų normų išslaptinti, buvo pridėta prie šio tyrimo medžiagos su slaptumo žyma. Ir visi Seimo nariai, nebūtinai NSGK, kurie turi leidimus, jie turėtų eiti susipažinti. Yra užtikrinta galimybė susipažinti su informacija, kurią nagrinėjo ir vertino NSGK laikinosios tyrimo komisijos metu. Todėl šie žingsniai, aš galvoju, tai eilinis manipuliavimas, bandymas vienaip ar kitaip klaidinti savo rinkėjus, nes rinkimai visai čia pat, ir į tai žiūrima labai nerimtai ir labai neatsakingai“, – sakė D. Gaižauskas.