Nors galutinė sesijos užbaigimo diena trečiadienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje dar neįvardinta, valdybos nariai linkę ją užbaigti kitų metų sausio 13 d., paminėjus Laisvės gynėjų dieną.

Kaip galėtų vykti iškilmingas minėjimas karantino metu, Seimo valdyba dar ketina tartis.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, sausio pradžioje Seimas į posėdį galėtų pakviesti Vyriausybę, kuri pristatytų situaciją ir pateiktų informaciją apie tai, kaip veikia karantino priemonės.

„Iš Seimo pusės tų klausimų bus nemažai. Be to, Seimas galės apsvarstyti iš gruodžio mėnesio likusius neapsvarstytus teisės aktus“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, informacinių technologijų specialistai patikino, kad pasiruošimas Seimo nuotoliniam darbui vyksta pagal grafiką, todėl prireiks ir bandomųjų posėdžių.

Norėdami turėti nuotolinius posėdžius ir balsavimus turėtume organizuoti vieną ar dvi simuliacijas, kuriose dalyvautų visi Seimo nariai.

„Norėdami turėti nuotolinius posėdžius ir balsavimus turėtume organizuoti vieną ar dvi simuliacijas, kuriose dalyvautų visi Seimo nariai. Matyt, tą būtų prasminga surengti sausio pradžioje, pasitreniruoti nuotoliniu būdu posėdžiauti", – Seimo valdybos posėdyje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamentarai Seimo Statute numatė galimybę rengti Seimo posėdžius ir nuotoliniu būdu. Naujos nuostatos įsigalios šių metų gruodžio 21 d.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai galės būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ar gyvybei.

Nuotoliniai posėdžiai bus šaukiami motyvuotu Seimo valdybos sprendimu.

ELTA primena, kad Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Rudens sesija trunka iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.