„Paprašyta atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, prašome pratęsti komisijos darbą iki gegužės 17 dienos, kad būtų galima atlikti tyrimą ir pateikti išvadą Seimui“, – sakė komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys.

Už tai, kad komisijos darbas būtų pratęstas ir pakoreguota jos sudėtis, antradienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 12 ir susilaikė 45 parlamentarai.

Apkaltos komisija darbą buvo įpareigota atlikti iki gegužės 1 dienos. Iki šiol komisija yra apklaususi liudytojus, tarp jų – Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) narius, bei užsakė vaizdo įrašo ekspertizę.

Paprašyta atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, prašome pratęsti komisijos darbą iki gegužės 17 dienos, kad būtų galima atlikti tyrimą ir pateikti išvadą Seimui.

Iš komisijos išbrauktos dvi jos narės, kurios dirba EPK – konservatorė Irena Haasė ir „valstietė“ Guoda Burokienė, jas pakeitė konservatorė Liuda Pociūnienė ir „valstietė“ Ligita Girskienė.

Parlamentarės iš apkaltos komisijos pasitraukė, nes ji apklausė anksčiau P. Gražulio situaciją svarsčiusios ir pažeidimą pripažinusios EPK atstovus.

„Situacija atrodė labai kurioziškai, kai I. Haasė buvo ir Etikos komisijos narė, aptarinėjo sprendimus (dėl P. Gražulio), ir buvo liudytoja, tai yra liudijo pati sau“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Apkalta P. Gražuliui inicijuojama už tai, kad pernai per rudens sesiją jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot iniciatorių, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbia galutinį verdiktą šioje byloje.